suparalyžiuotas kojas
ąžuolo karčia žieve apkloki.
matai, jau brėkšta rytas, debesys paraudo.
pašoki su manim
ir nors neradom žiedo balto –
žolėj rasa.
atidarykime sugrįžę langus.
gal to nebuvo?
suparalyžiuotas kojas glostai –
virš miško proskynos
-
žali
žaibai
kuproti
Medis
2010-06-09 07:35:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-06-12 00:31:03
nebemoku komentuoti ..... tad, taip - :)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-06-10 21:37:54
jėzau,koks gražus ir tikras -matau,uodžiu,jaučiu...na jūsų su niekuo nesumaišysi.puikus
Anonimas
Sukurta: 2010-06-09 23:46:32
nesenai mačiau šokį moters, kuriai jau per vėlu buvo šokti. Ji surišo savo stambias kojas virve ir užsidėjus ilgesnį sijona paliko sceną, bet ne viena. primsiminiau perskaičius... gržus šokis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-09 23:41:01
O ką, ąžuolo karti žievė taip gerai gydo, kad po jos panaudojimo norisi šokti? Man čia visai neaišku. Dar neužaugau iki tokio minčių dėstymo.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-09 23:22:18
o man "kvepia" sumazgytom mintim....
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-06-09 09:10:42
...kvepia medžiu, gamta, mišku,vasara...