Praradimas.Laikas ir gyvenimas.Geras darbas.

Kadangi darbas man patiko, būsiu priekabi.

"Aš gulėdavau jo lovoj, vartydavausi ant seno, tvirtai austo apkloto ir vis žiūrėdavau į miesto žemėlapį, pakabintą tiesiai priešais akis." - jeigu mergina vartydavosi, tai kurioje kambario vietoje buvo pakabintas žemėlapis, kad vis matė jį prieš akis? Ant lubų? Jeigu yra judėjimas į šalis (lovoje kitaip nepasivartysi), žemėlapio buvimo vietą reikėtų nurodyti kiek tiksliau;

"Skaičiuodavau tiksėjimus. Laikas eina. Kaip gerai, kad laikas eina. Jis tuoj grįš." - aš supratau, kad paskutiniame sakinyje įvardis reiškia mylimąjį, tačiau tarkim Kaimynui ši vieta užstrigo. Bet įvardis čia tinka, jo nei pakeisti, nei išmesti tikrai negalima. Tad siūlyčiau išeitį: visame tekste rašyti šį įvardį arba didžiąja raide arba pasvirusiu šriftu. Visgi šis žmogus čia labai svarbus, tačiau neturintis vardo, tad pasviręs šriftas jį labiau išryškintų;

"O kai laidojom, ant stogo tupėjo balandis ir visą laiką stebėjo karstą... Kai jį išvežėm, išskrido ir paukštis." - štai čia aš nesupratau. Kai žmogų laidoja, jį užkasą. Kitame sakinyje sakoma, kad jį išvežė. Kur? Nelabai sutampa. Galbūt norėjot parašyti "užkasėm"?

"Jam priartėjus, apsimesdavau. Kartais mieganti. Kartais šokdavau iš jo lovos ir bėgdavau į virtuvę. Apsimesdavau, kad visą laiką buvau ten ir žaidžiau." - Nelabai, aišku, ką žaisdavo. Žaisdavo, kad apsimeta ar žaisdavo, kad visą laiką buvo virtuvėje? Ir kas čia per žaidimas - buvimas virtuvėje? Beje, jei žaisdavo, kad būdavo virtuvėje visą tą laiką, trūksta kablelio.

Dar turiu pasiūlymą dėl mažųjų-didžiųjų raidžių rašymo sakinių-pastraipų pradžioje. Pačioje pradžioje, kur į sakinį įsiterpia tiksėjimai, būtų galima palikti, tačiau vėliau siūlyčiau jau rašyti didžiosiomis raidėmis. Labiausiai šioje vietoje, kur sakinys prasideda ne po tik: "taip tiksėdavo ant jo naktinio staliuko." Čia jis prasideda po taško ir didžiosios, manau, tikrai reikia.

Tekstas labai jautrus, bet subtilus. Tokiomis temomis parašyti gerą tekstą būna sunku. Jums pavyko. Sveikinu ir džiaugiuosi. Mano pastabos tėra smulkmenos, į kurias atsižvelgtus tekstas taptų dar tobulesnis. Ir nesutinku su GLP. Čia jau yra KAŽKAS TOKIO< nes jei šią temą imsiesi plėtoti, dažnai gali nuklysti į dvi puses: nelabai vykusį sentimentalumą ir graudumą, arba į nejautrumą ir aprašinėjimą. Štai čia tas tikrasis jausmas, kuriam nereikia daug žodžių. Galbūt net poetiškas. "Tinkamiausia žodžiai tinkamiausia tvarka"

mokykliškai tiesmukiškai. kaip eskizą KAŽKO TOKIO užskaityti galima. bet ne daugiau.

Įdomiai surėdytas kūrinėlis. Vienos minties nesupratau:
"kaltas ne laikrodis. Ir ne elementai. Laikas eina ir be jų.
Tik šįkart jis negrįš."

O ar kada nors laikas sugrįžta? NOrėčiau kad taip būtų.

tik-rai ne proza,
tik-rai aukščiau proziškumo. net labai.

Tik tik tik... Pradžioje žvelgiau kitaip.

o laikas eina :)
gražiai sudėliota.
balandis patiko.

labai gerai tas tik surištas su prabėgančiais gyvenimo epizodais, jausmais , originalu, - pabaigoje tikėjausi baigties išrišimo , na, tartum ....
tik tik tave turėjau
liečiau tik tik
nubudau
rytas negrąžins

Skaudžiai graudus. Sugnybo širdį...