palieku aplodismentų aidą, spausdama "Rekomenduoju"

Įsimėgstamiausinsiu, kad nepamiršti :)

trys gilios mintys, kurias nusako posmelių paskutinės eilutės.
.....įspūdingai :)

per dažnai į apskritimą kvadratą įspraudžiam,

ne poezija, ne eilėraštis, jei autorius rašytų į prasmingas dienoraštinis įrašas, tai dar būtų priimtina, ir vis tik stebina – tai tas pats autorius, kuris kartais rašo labai puikiai.
pakomentuosiu centrinį tekstuką, (iš esmės)
citata:
žmonės ir žmonės

jei ginklas devyndarbis iš gruoblėtų rankų slysta
derėtų atsikvėpti:
pakelkime nykščius už mūsų laikiną draugystę--- tai gi, toks moralas, jei esi kileris, ir ginklas devindarbis iš gruoblėtų rankų slysta, derėtų atsikvėpti... (kodėl ginklas? arba \"jei pyktis kerštas godulys kirba dūšioje, reikėtų atsikvėpti\" ----- gal vertėtų neiti ta linkme, ar reikia eiti ta linkme, o jau kai pradeda kirbėti, tai atsipūsti – atsikvėpti ir judėti kryptingai toliau?) žodžiu, šį kart nustebinote savo dėstomu turiniu taip< kad pamaniau pokštaujate su skaitytoju, o atrodo taip jau pamoksliškai iš reto, nurodydamas ką reikėtų padaryti, visiškai palikdamas priežastį kažkur. (kaip dabar tas lyrinis herojus pradėjo judėti tokiu kryptingumu, kuriuo judant, kelyje pavargus siūlo pailsėti. Visada pavargus yra tinkamas veiksmas – pailsėti, tačiau nuo ko pavargus, kur judėta, kad nuovargiai tie visi labai jau keisto pobūdžio?.. jei ginklas slysta iš grublėtų rankų, ir ruošiasi tave paskerst kaip skerdžia gyvulį, sakyk, kad palūkėtų, tau reikia pailsėti...)

žodžiu šiandien juokingas, ir labai ne koks tekstas - jūsų publikuojamoje grožinėje literatūroje.

Visi trys puikūs ir gilūs

...gilūs. Patiko savitumas.

smarkiai pasakyta :)
yapč pirmasisi patiko :)