na jau, pirmasis literatūrinis tekstas – literatūrinis paisatalas, cituoju nuo pradžios iki pabaigos jį:
atsiversk

konstituciją:
šie įstatymai - žemės
sąmonės dulkių
poesis*

* po esinio-----
Jo pavadinimas : poetinis valdymas
--- iš esmės, buvo tokia ideologija, Stalino laiku, kada bet kuris autorius, rašydamas savo knygą, turėdavo labai dažnai įterpti sakinį tokiu turiniu, kad jį būtų publikuojama. sakinys buvo tokio turinio, kad (Stalinas – mūsų Saulė.) bet tai buvo ne poetinis valdymas, o bet kokia žmogaus veiklos šaka, turėjo puoselėti tam tikrą ideologiją ir kultą, tuo metu STALINO kaip po asmenybės šlovinimą. Poetinio valdymo nebuvo niekada, ir nebus.

pirmas tekstas manęs neįtraukia skaityti toliau, t.y. antrojo. Labai jau jis primalęs niekalų, savo teiginiuose, o kaip literatūrinės formos, žanre poezija, jo traktuoti nesiruošiu, (drįsti drįsčiau, jei tai būtų poeziją, bet tai tikrai paistalas, žvelgiant į pavadinimą ir prasminį idėjinį turinį.)

Be žodžių nuostabus.

no problem

erdvus pasaulis Jūsų kūrybos :)

poesis*

* po esinio
liux

na taip, tik poetiškai nesivaldant gegutės plaučiuosna rodyklės sueina