Saulutės spindulys bučiuoja švelniai,
Padengtą žemę dar rudais plaukais
Prisilietimas trumpas, bet toks mielas,
Suteikia džiugesio, išvargusiems visai
Žolė, gėlytė dar nedrąsiai žvelgia,
Nes ryto šaltis gnaibo joms daigus
O skruzdėlė per miegus vartos,
Ir neskuba pradėti, neįveikiamus vargus
Jau pasigirsta vienišo paukštelio,
Prikimusi, tačiau linksma daina
Kuri pažadina ir drąsina kiekvieną,
Pavasarį sutikti, atvira dūšia
Tingėdamas ranka, akis jau krapšto,
Palinkęs beržas kiemo pakraštį
Gandrai parskridę nesiblaško,
Nes laukia jų lizdai gimti
Kiek džiaugsmo, šilumos ir meilės,
Suteikia saulės spindulys
Nors ir iš lėto, bet jau tyliai juda,
Pavasario gyvybės traukinys
Ertis
2010-04-16 14:11:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-16 21:28:21
paskutinės eilutės suintrigavo labiau...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-16 20:10:34
pasiduota rimavimui. (T.Y. kai kurios žodžių formos ar žodžiai naudoti tikslingai, bet ne dėl minties grakštumo, o dėl to, kad būtų ritmiška ir kad rimuotūsi). Bet anokia čia bėda - ir aš taip darau. tik reikia vengti dirbtinumo, kuris čia ryškėja.
gražus, jausmingas, sklandus tekstas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-04-16 14:51:22
Ir neskuba pradėti (,?) neįveikiamus vargus > ir neskuba į neįveikiamus vargus
/geriau rimuosis/, ....kablelio nereikia.