na netelpa man noveletės į trumpukus, niekaip netelpa, bet šią perskaičiau net kelis kartus...
kažkaip susivedė viskas į išpažintį meldžiant pigumo ir net neramu pasidarė, jei tai tik narkotikų pigumas... susimąsčiau

Tokia daug žadanti skaitytojui dramatiška pradžia (geras startas šiaip jau literatūriniam kūriniui, aukštai paimtas pirmas laipsnis ir registras - tonacija):
(citata) - Atmerktomis akimis kažkada skaičiavau, kiek iki ryto, dar saulei nepatekėjus -(citatos pabaiga), pirmasis sakinys. Ir toliau dėstymas, kada žmogus taip laukia ryto? kaip nusakytas tas laukimas teksto startinėje linijoje, tačiau,
neišdainuota, (pasirinktoje mintinėje tonacijoje ir pasirinktame registre - tai tame dramatiškume) nei per vieną laipsnį aukščiau; kūrinys šis, kaip grožinis literatūrinis, prasmingumu savo – mintimi, nepakyla nei per colį. Tolimesniame kūrinio tekste tik demonstracija metaforų, įvaizdžių, kurias autorius ištapo drastiškai, drąsiais potėpiais, sodriais masyviais minoriniais akordais, bet be jokios esminės mintinės motyvacijos, t.y. dramatiškas be priežasties tekstas.
t.y. kas per aplinkybės, kada lyrinis subjektas permąsto visa tai, ką jis pavadino \"išpažintimi\"; tuščia išpažintis, turtinga įvaizdžiais, ir metaforomis, gaila, bet ta išpažintis, dvasinė prostitucija, taip kaip ji neturi rimto ir pagristo motyvo. Kaip literatūrinis veikalas, išpažintis, kuri visiškai nemotyvuota - neturi motyvo. gaunasi \"makaronai\":
Ana Achmatova, labai daug kur savo poezijoje - eilėraščiuose kalba tarsi išpažintį, ji liko gyva, Stalino Režime, Stalino valdžioje, kada jos draugai, artimieji - bendraminčiai, buvo ištremti, sušaudyti, o ji vis gyva, ir besijaučianti dėl to, lyg kalta, nors vis savo kūryba glostanti prieš plauką tuometinę
ideologiją, santvarką, ilgėdamasi tų, kurie ištremti ir nuteisti mirties bausme, o ji vis gyva, ir vis savo kūryba glostanti prieš plauką esamą ideologiją, ideologinį režimą. Taip, tai galėtų būti motyvu:
Atmerktomis akimis kažkada skaičiavau, kiek iki ryto, dar saulei nepatekėjus, na A. Achmatova, prototipas, kurių tikrai daug.
Jūsų kūrinyje perspausta drama, pavadinta išpažintim, tačiau neturinti jokio motyvo - tai dramai būti, todėl viskas kas pasakyta tekste, atrodo iš esmės dvasine prostitucija.(metaforų spalvingumo psichologiniame aspekte - demonstracija).


spalvingas tekstas metaforomis, įvaizdžiais, kuriama dramatiška atmosfera, bet tikrai, be jokios motyvacijos, ir pavadinimas šis atrodo tuščias, spekuliatyvus, /dvasinė prostitucija/ pavadinimu \"išpažintis\". visa bėda, kad nėra motyvo tai literatūriniai dramai. Ką autorius tuo tekstu norėjo pasakyti skaitytojui? gal tik pademonstruoti savo metaforų paletę, po vėliava \"Išpažintis\"?
pagardindamas psichologiniais - dvasiniais motyvais, bet be jokios pamatinės motyvacijos.?..
nors startinėje linijoje, ji žadama (citatoje ta vadinamoji startinė linija.)

tik nuomonė apie tekstą.(kurį publikuojate skaitytojui.)