Paskutinės dvi eilutės kažkaip taip ir palieka atminty...

neiprastai, bet isties gerai. visam eilerasty islaikytas stilius. gan stiprus darbas.

Galantiška. Gilus tekstas slysta lengvai ir elegantiškai.

Tikra Meilės deivė, žavinga ir patraukli, o kartu ir labai paslaptinga. Tik jautri siela gali pastebėti tokį nedemonstruojamą grožį. Sėkmės Jums!

dar ir šiandien užsukau. vakar taip patiko, kad net nežinojau, kaip ir komentuot.

Tiesiog puiku.

be galo gražu. be žodžių

Norėčiau, kad man kas nors parašytų tokį jaukų eilėraštį.

Patiko.

Norisi paliest tą nuogą baltumą.

geras

Turi jėgos, valdai jausmą ir kūri vaizdiniais atmosferą, mintis paslaptinga. Liuks.

o man patiko :) gal kad moterys jau įprato kvepėti kava ir dvelkti pavasariu.. gal kad pasiilgau kuklios erotikos :) žavu :)

Eilinį kartą susimąstau kodėl tekstelyje- neturinčiame nei siužeto –turinio,
nei abstrakcijų žaismo sukeliamų efektų, (juolab eilėdaros), kažkas randa
kuo gerėtis??? Pataikavimas, -bet autorius atrodo ne valdžioje...Kodėl??
Nors aišku tai kartojasi apsčiai – tėškei teptuku į drobę – ir paveikslas...

Paskutiniojo posmo pirma frazė ir paskutiniosios dvi eilutės. Kita dvelkia įmantravimu. O fonema dvelkianti dar ir asocijuojasi su nekokiom universitetinėm disciplinom. Man jomis dvelkiančios moterys neitin.

štai kaip galima švelniai apie moterį

Su malonumu perskaičiau šį kūrinėlį, parašytą be jokių užkodavimų, atviru šifru, vaizdingai ir subtiliai apibūdinantį moters grožį, kurio nuogumo dar nebuvo matęs ir lietęs jaunuolis. Kelioms akimirkoms net pasijutau juo esąs, bet greit atsitokėjau ir pasakiau sau: ne tau Martynai...Anrasis mano ego atkirto: o kodėl ne, negi seniams uždrausta gėrėtis net poetų vaizduotės sukurtomis gražuolėmis? Atsakymo neišgirdau, tad pasakysiu maloniam autoriui Gediminui: ačiū, jaunasai vyre, mano anūko bendravardį, už tas kelias akimirkas, kurias pajutau skaitydamas Tamstelės įtaigų ir intymų eilėraštį proza, taip artimą mano sielai :-)

Filmas ,,meilės formulė,,
jūsų tekste - tartum vienas herojus to filmo. jis prašė pas grafą Kaliostrą (magą) kad jam statulą atgaivintų - gyvastį įpūstų. skaitau ir grynai tas įsimylėjęs baltą marmurą herojus čia įkūnytas - tame tekste.
Dar čia galėtų būti skulptoriaus meilė skulptūrai kai po menui.
a kas liečia moterį - baisu, gal geriau palikti moterį būti mylima moterim esant - žmogum (kuris verkia ir juokiasi, isterikuoja o kartais patampa stipresniu ir už visas pasaulio negandas, o kartais tikra sterva - ot plautus diapazonas...) palikti moteriai teisią būti moterim - žmogum< nedarant iš jos antžmogio< o kaip ji viltis pateisins- baisūs reikalavimai. man labiausiai primena tekstas herojų iš filmo ,,meilės formulė,, įsimylėjusį marmurinę statulą darže... (bet vis tiek norėjo, kad ją atgaivintų - žmogum padarytų magas Kaliostras.

Intymiai.

Kažkaip šiurpuliukai per kūną nuėjo :) Labai įtaigiai pasakyta, įsivaizdavau, kaip lietus laša ant odos. O iš tiesų eilėraštis dvelkia dvasios ramybe. Puikus darbas.

Puiku.

Malonu klausytis dūzgiančių bičių. Dar maloniau tave matyti žž gretose. :) Ačiū.

Skaidrus, ne per tirštas ar apsunkintas vaizdų griūties - maloniai nustebinai.
Sveikinu.

Pritariu nebeieškau ... .

gėda pelėda man...:)

dūzgenčio > dūzgiančio
Nelabai pagal prasmę vartojamas žodis fonema. Gražus darbas. Ne tokio tikėjausi iš autoriaus, bet įdomu.