Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2010-03-05 18:55:47

sielos ir kraujo artumas, net pasibaigus/prasidėjus naujam gyvenimui.
išjaustas, paliečiantis ...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-03-01 20:09:45

Taip. Ir man jis gilus, net labai gilus... pradedant jau pavadinimu (bendrsme kontekste jis, tarsi - kodas). Palietė giliai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-27 18:44:25

Man tai labai užkliuvo /niekada nemačiau virš kapinaičių vaivorykštės/. Gilu - skaitai ir mąstai. Labai puikus darbas.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-27 16:46:53

o aš mačiau vaivorykštę, apjuosiančią kapines :)

Anonimas

Sukurta: 2010-02-27 16:39:52

Pabaiga tokia manipuliacinė pasirodė. Pradžia gera. Labai gera.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-02-27 13:28:39

žavus, jaučiasi gyvybės nenutrukstamumas
.... autorė vis kaskart nustebina, ačiū :)

Anonimas

Sukurta: 2010-02-27 12:11:45

Būčiau dėkinga, jei moderatoriai pakeistų visą taip (atskiromis dalimis pabrėžiant, ką kur keisti, sudėtingiau):


Pavasariop kapinaitės
pakvimpa žiedais,
o bitės vis neša ir neša
dirbtinį medų į korius --
atšalus orams
nebaisu ragauti mirties.

Pamenu, tėvas sakydavo:
niekada nemačiau
virš kapinaičių vaivorykštės.
Užtat sutemus varniukai
mokosi skraidyti
ir muša sparnais medžius.

Dar ir dabar naktimis
girdžiu tėvo balsą:
sūnau, nupjauk šią pušį --
spygliai jau dešimt metų duria.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-27 10:39:43

Pavasariop kapinaitės
pakvimpa žiedais,
o bitės vis neša ir neša
dirbtinį medų į korius --
atšalus orams mirtį ragaus.