Šviesiai į skausmą.
Gera, kad radau ir perskaičiau.

Pirmoji eilutė? Skaitydamas antrą kartą supratau, kad būtent ji mane ir suintrigavo. Būtent ji padėjo blaiviau priimt vėlesnį eilėraščio skausmą. Aš ją visai pateisinu. Tai tarsi neišklausytos vienatvės ir širdgėlos protrūkis. Nepriėmiau tik tos gruodžio 1-osios. Tiesiog išmušė iš vėžių savo statistiškumu, o visa kita ir toliau nuostabu. Įsidėjęs į mėgstamus tik išsibrauksiu tą eilutę, ir bus puiku.

Labai įdomus atsivėrimas. Kai kur gal kartočiau ne 3 kartus, o tik du, tarkim, apie norus, sijoną ir žodžius, bet išlaikyta nuotaika ir stilius.

Pirmoji eilutė man čia svetima.
Gruodžio 1 ---> prašosi įvardžiuotinės formos: 1-oji.
Užtad ---> užtat.
Neblogai visa kita.

Trūksta motyvacijos pirmai eilutei. Visa kita puikiai.

Puikuma.