Na jau šito iš jūsų Taurija tikrai nesitikėjau.Pasirodo jūs dar ir puiki satyrikė...mmm šaunu :)

...tikra tiesa.

pyktis - blogas patarėjas, kaip ir kito niekinimas tavęs nepadaro reikšmingesniu :)
...pritariu Taurijai ir kitiems pasisakantiems :)

Kaip kūrinys įdomus, nors apie ką norėta parašyti ne iš karto supratau. Paaiškėjo tik perskaičius gausius komentarus.
Darbas balansuojantis ties juntamos satyros ir ironijos.

Ačiū, supratusiems.
Jaunas žmogus, na, Dievas duos, subręs dar ir dvasiškai. Tačiau, kai neatsakingai elgiasi mano bendraamžiai, turiu omeyje moterį, pedagoginį darbą dirbančia, ponią L. Vienoje svetainėje susirašymai yra akivaizdūs visiems. Tad, ką turi galvoti jauni žmonės perskaitę žodžius ponios L. apie tai, kad "vyktų į zaliazoliečių susitikimą - Poezijos atlaidus, bet vargu ar ten bus vertų..." ir ne taktiško jaunuolio globa turėtų būti, o protingos pastabos jam, tikrai tai būtų pedagogiška ir neskaudintų kitų, esamų mokytojų ar buvusių ir ne tik jų.
Bandau satyros rėmuose padėti susiprasti. Kam? Tie žmonės žinos. Linkiu visiems mums būti vertiems literato, rašytojo vardo.
Toks aukštas "kartelės užkėlimas", tikrai nedaro garbės minėtai p.L.

žvilgsnis tiesai į akis. Daugiausia, ką gali žmogus padaryti dėl draugo, tai būti jo draugu bet kurioje situacijoje. Ir net nesvarbu, kad problema lieka neišspręsta, tačiau vien tai, kad ji iškelta satyros rėmuose, parodo autorės principingumą. Yra daugybė būdų paniekinti žmogų, bet labiausia širdį sudaužo abejingumas šalia esančių.

...įtaigiai ir taikliai...labai...į dešimtuką...

hmmm..mano visi darbai asmeniškai - plagiato nėra, o ši satyra apie neprideramą elgesį vieno rašančio kitų rašančių atžvilgiu, beje tai paskatino nepagarba Radastos kūrybai ir asmeniui...jei nebūtų kolegų , kurie nesudrausmina nemandagų jauno žmogaus elgesį, galbūt, kitoje svetainėje ir būtų nebuvę to, ką paslėpiau po satyra. Tai nėra gerai, na o gintis ir apginti - yra kiekvieno suvokiančio garbės statusą dorovė.

cia gal i uzrasus tiktu labiau, regis, toks kiek asmeniskas darbas

Deja nepasakiau svarbiausio, Taurija tikrai nuoširdžiai išsakė, nes mes tokie visi pažeidžiami,o genijai tai tikrai į šimtą metų vienas gimsta, tad kaip tame filmuke - ,,gyvenkime draugiškai":) Puikios čia mintis, puikios - draugiškai......Šypsokimės ir nebukime genijais, o tik kuriančiais, bus nuo to tik šviesiau. :)

Skaičiau ir prisiminiau, kai ką labai skausmingo..........................dėkoju nuoširdžiai.
Pritariu Radaa - tokie mes visi skirtingi, o ir mūsų kūryba turi būti kitokia, deja užgauliojimai nieko niekada nepateisina - deja, AČIŪ.

Esu už laisvą saviraišką. Nepateisinu tik ryškios necenzūros, o visa kita - gyvenimiška. Visas gyvenimas - jausmų ir pojūčių oazė, kas mes be jų? Kas mes be jausmų: meilė - kančia - neapykanta; džiaugsmas - skausmas: šaltis - šiluma; juokas - ašaros.... iš kur visa tai ir apie ką klbame viuose žanruose? Apie tai, ką jaučiame, suprantame arba norime suprasti... Vieni dalykai reiškiasi spontaniškai - kiti išnešioti giliai. Spontaniška apraiška - stiprus emocinis smūgis...

...taip, toks "žargonas" dar vyrauja jaunuolių tarpe...satyra, tai ne pajuoka, o tiesos sakymo žanras po šypsenos kauke. :) O kas belieka? Kai visiškai nesiskaitoma su kito žmogaus kūryba, net jo amžiumi. Mane paskatino ne vieno žmogaus atsiliepimai apie "vertintojo"darbą. Ypač Radasta nenusipelnė ne itin teisingo jos kūrybos vertinimo. Tokie "genijai", kurie bando pažeminti kitą žmogų man visuomet sukelia neigiamas emocijas ir ne tik man. Nėra ko pergyventi, juk neįvardijau. Tai ne pyktis, Mieloji, o satyra :)

Nors nelabai supratau; bet, kaip ten bebūtų, kūryba neturėtų tapti pykčio, piktdžiugos, pajuokos scenarijumi... Tiesiog, tokia mano kukli nuomonė. Žodžiai: išmislas, klasiokai, išdurs, deda ant kitų, sunkiai pateisinami literatūrinėje aplinkoje, o juk ir satyra gali būti skoninga.