Kaip ir kiekviena maža mergaitė, aš svajojau... Svajojau apie ateitį, apie šeimą...

Aš užaugsiu...
Ištekėsiu už Jo...
Mes susilauksime vaikų...
Mes kartu pasensim...
Ir kartu mes mirsim...

O dabar?
Mūsų, atrodo, nuostabi draugystė truko vos mėnesį su trupučiu. Ir viskas tuo baigėsi?
Mintys sukasi vien apie Tave, Tave aš matau visur... Ir tas žodis: MEILĖ,  man asocijuojasi tik su Tavimi... Tavo veidą aš matau visur, tokį kokį matydavau būdama šale... Kaip norečiau, kad visos kartu praleistos akimirkos niekada nebūtų pasibaigę...
Ar bent, kad jos gryžtu...

Kiek dar laiko turės praeiti kol Tave pamiršiu? Metai? Dveji? O gal niekada? Niekada...
O gal aš užaugsiu...  Gal spesiu Tave pamiršti... Ir gal Tu vėl ateisi į mano širdį, į mano gyvenimą...
Ir galbūt jeme pasiliksi...

Tuomet ištiesų išsipildytų mažos mergaitės svajos...
Juk visa tai tik mažos mergaitės svajos...


2008-11-07