Turiu pripažinti, kad žodį valdote išties gerai.

Dramatiškas. Vienas iš tokių, kurie sukrečia, sužavi (nors gilesnius jausmus poezija manyje retai kada palieka).

Tiesa, nesupratau sąvokos - žodžiai belūpiai - sunku įsivaizduoti. Taip, žodžius ištaria lūpos, tačiau sulyginimui... netinka.

Man Šekspyru nuskambėjo :)

Gražus eilėraštis. Aišku žodis "gražus" labai jau infantiliai čia nuskambės. Tiesiog, "ant išdžiuvusio vėjo kelių", "sulūžusio laiko likutis", "išsupti iš nuomario rankų ", kažkur ne išsupa, o įsupa ir tampa įdomu skaityti, net jei "nėra kam rašyti"...

Geras. Esu parašęs vieną eilėraštį, kuris prasideda idealiai tokia pat žodžių grandinėle "Jei gali, spragtelk pirštais – patvirtink..." Net šiurpuliukas perbėgo. Kaip kartais skirtingi autoriai rezonuoja :) Gražus kūrinys.

isnires is viduramziu romatikos

žodžiai belūpiai, žandikaulių spąstuose, Dievas nusmeigė savo geluonį -> pernelyg didelės įmantrybės. Nereikalingas svoris, kuris tempia į dugną.
kasdieniai poteriai vartos -> negerai man čia kažkas. Ar kad būtent poteriai vartos, tokia žodžio forma netinkama, ar kažkas kito.
Antro posmo paskutionioji eilutė smarkiai atitrūkusi nuo konteksto, gal tuomet reikėtų ją ir grafiškai skirti.
Man gražiausios tos švarios, tikros vietos, neužkrautos metaforomis ir kita raiška. Tokios kaip esu iš tūkstančio žemių, kai nėra kam rašyti. Tikrumas paperka.

ar jus įkvėpė Ponas Niekas šitam eilėraščiui :) ?

Lūdna pabaiga.Turi surasti kam rašyti.

Kokia didinga žodžių išraiška.
Sužavėta :)

Pabaiga ypatinga. Dar skaitysiu.

Žaviuosi, bravo daugybę kartų.

Na gerai jau gerai, šitas geras. Galima būtų išvengti kai kurių pasikartojimų man-mano, regėti-regiu, bet visa kita gražiai sudėliota ir, man svarbiausia, skambiai. Daugiau neberašyk.

paliko labai gerą įspūdį, ypač "aš tik smėlis, prisėdęs ant
kelių išdžiūvusio vėjo - esu iš tūkstančio žemių", ir nuomaris kaip tarpinis - "sulūžęs" laikas iki mirties. "Nustojo regėti" ir "Regiu seną angelą..." per arti vienas kito, galima būtų paįvairinti.

Su tavimi nelenktyniauju.

Dygūs praregėjimai... Amžinas prasilenkimas... minčių, jausmų, iliuzijų ar tarpe jų... amžinajame trapiajame priešybių, troškimų... kelyje į idilę. Skaudžioji klasika. Bet labai gražiai išsakyta. Psalmių motyvais... beveik visada pavergia.
Žavus kūrinys.

Man intelekto ryškiai trūksta, nes nesupratau nieko, išskyrus tai, kad angelas - puolęs. Nuo ko ta moteris apako? Ar nuo epilepsijos (nuomario)? O kad Dievas toks piktas (su geluonimi)- natūralu, nes juk puolę angelai sukilo prieš jį...

Gražus nuoširdumas, atvirumas. Antroj strofoj, man rodos, atšoksta paskutinė eilutė. Bet šiaip viskas gražu.

gnybianti ir skaudanti atmosfera, įtraukiantis vaizdinių vizualumas.

Plunksnos kotelis - nelabai, ieškočiau kito žodžio į kotelio vietą.
"žodžiai belūpiai" - įmantrauji. Chi.

Sukurta įdomi nuotaika.
Gan žavus.

Man primena šiandien į mane žiūrėjusį vyrą. Tarytum jo akyse skaičiau Jūsų poeziją.

ačiū

Man čia du eiliukai, nors tu ką...

aš tik smėlis, prisėdęs ant
kelių išdžiuvusio vėjo - labai gerai pagautas laiko momentas.

Įdomus paligynimas geluonies ir lietaus...

leisk išsupti tave iš nuomario rankų- taip švelniai prašoma...

žandikaulių spąstuose atnešiau sulūžusio laiko likutį- skaudžiai...

nustojo regėti ankščiau negu perskaitė laišką- skaudžiai...

Žavūs skausmo palyginimai- alsavimai Skaudesni už plunksna eilėraščio pabaigoje...
kai nėra kam rašyti- labai skaudžiai ir stipriai užbaigia visa eilėraštį.

Taip pat patiko kreipiniai eilėrašty, virpina jaumus.

Jautriai skaitosi.

Man- patiko.

jei gali kam rašyti ...alsavimu

pabaiga žiauriai gera. skausminga ir užgaunanti