Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-12-12 08:17:46

Į pirmąjį žvelgiau plačiausia Laiko prasme - tarsi sielų bendrystė tarp šiapus ir anapus... - skausmingai, jaudinančiai.

Antrajame sustabdė - Patikėjau tik savo silpnumu, žinodama, kad mano silpnumas stipresnis už tavo linkėjimus stiprybės... Šiaip jau, palinkėjimas paskatina juk ryžtą nugalėti silpnumą, bet jei palinkėjimo žodžiai nenuoširdūs, paviršutiniški... Kaip bebūtų, atspirties ieškom ir surandam savyje...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2008-12-10 21:11:33

Kaip gražiai pasakyta:
...mūsų sielų bendrystė buvo žinojime, kad troškulio nejausime...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2008-12-10 17:46:12

Taip, gyvenimas mus užgrūdina.

Anonimas

Sukurta: 2008-12-10 17:44:16

Dėkoju, Svyruokle, bet taip dažnai būna, todėl neverkime kai pasijusime silpnais, mūsų silpnume- mūsų stiprybė.....

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2008-12-10 17:35:34

"Norėjau tavo ištiestos rankos, bet buvo tik žodžiai, rankos nebuvo..."

Gaila, bet taip būna...