Kažkoks chaosas.
Tik žmogus
Pėčiom per plynaukštę
Bėgčia,
Po to iš lėto,
Nešinas tik kuprine.

Kitas žmogus.
Ne, ne žmogus,
O gal tiktai pamišęs?
Sustoja, apsižvalgo –
Praeities sapnai.

Dar mena branduolinio
Pragaro vaizdus
Ir jo gėles pasėtas
Pavymui.

Suluošintos gėlės,
Suluošinti žmonės.
Dvisnukis triušis,
Plaukuota žuvis.
Žmonės.
Ech žmonės.
Tik demonai plaikstos –
Tai mūsų mums skirta bausmė.