Nagi gerai. Trumpas, aiškus ir verčiantis įsigilinti. Istorijos užuominos suderintos su vaizdais ir lyrinio aš jausena. Žavi katė:)

o galbūt rašote skaitymui mintyse, neištariant net mintyse?

net trijose tokio trumpo kūrinio vietose "murkiama", bet murkimo nesigirdi - įrėmintas griežtais brūkšniais, jis tik stabdo akį.

po žodžio "Egiptas" jau matau dykumas ir miestus, ir piramides, bet staiga - kažkokios žolės vilkų vardais, kažkokie pumpurai, neįskaitomos geometrinės figūros, prie kurių tenka sustoti, grįžti, sustoti, grįžti. Tuomet - bam! - gimdymo kraujas ir vandenys - iš esmės tai šlykštynės! Bet tuo norėta priminti Kleopatrą... o ji man pasirodo kaip skulptūra. ir taip toliau iki nepaprastai jautraus galo.

žodžiu, gelažies katė :)

jūs įdomiai mąstote, tai pabandykite perrašyti keletą kartų (ir vis paskaitykite garsiai).

Sudėtingas ir vietomis kiek dirbtinas, tikriausiai dėl žodžių žaismo ir įmantrumo (simbolika parinkta tikrai plati, interpretacijai vietos yra kai kur daugiau, kai kur šiek tiek banaliai prasmė paslėpta). Labai jau išaukštintas karalius - ar tik ne autoriaus projekcija į lyrinį herojų? ;)

ypac patiko

Ypatingai man patiko ta "murkianti" asociacija - ...pieši vilkdalgį
sienoj, violetiniai pumpurai - trika(p/mp)ės
figūros nuvarva....
Na, ir šiaip, informatyvus, sakyčiau - ir kilmė, ir pati dvasia įdomiai surišta...:)

...švelnumu.../ lyg ir nebereiktų/... nežinau, bet sugretinimas gražus

Nusijuokiau perskaičiusi, nes skaityti buvo labai sunku, bet mintys labai pažįstamos. Originalu, kaip kitaip. Tik va, ar tikrai vilkdagis, o ne vilkdalgis? ir antroj eilutės per pasvirabrūkšnį nereikia ilgosios tikrai nė vienu atveju. Nevieta --> ne vieta. Priešpaskutinės eilutės sąskambis geras. Karaliaus nevertėtų didžiąja rašyt. Ir įsčios vis tiek buvo, kaip ir kituose :p

patylėsiu... nuo žudančio švelnumo