Gal geriau pabandyk prozą rašyti? Nes nei eilius, nei neeilius čia pas tave.

Lietuvos valstybė dar buvo ir šįryt. Gal nebėra dabar? (Juokauju:) ) Tik nuskambėjo taip, kad tada buvo, o dabar nebe. Sėkmės. Kaip pirmas blynas - neblogai.

Pradžia yra pradžia. Minties užuomazga yra. Sėkmės.

Kiek gilesnio požiūrio - daugiau jausmų, nuomonės, apibendrinimų norėtųsi. O tema gera, verta plėtoti. Ir tankas gyvas.

Labai ačiū už komentarus. O apie paviršutiniškumą drįsčiau pasiginčyti. Bet kaip bebūtų, labai ačiū.

Sveikintina. Imtasi sudėtingos karo temos. Imtasi ne sovietiškai, o Lietuviškai. Valio. Jaunimas atsigauna. Patriotiškas jaunimas, kas svarbiausiai. Čia įžangai. Šiaip eilėraštį laikyčiau istoriniu. Tanką, šaltą ir sunkų, laikau visomis Lietuvos negandomis, bet matyt čia turėta galvoje TSRS okupacija. Taip, labai taikliai pastebėta, kad I LR buvo sugriauta. Sugriautas didžiausias tautos pastatas - laisvė, suverenitetas. Žmogus - tankistas. Turiu 2 varaintus. Arba jis įkūnija TSRS vadovą, arba visus žmones griovusius, kad ir prieš savo valią kažkokios, esą fašistinės šalies nepriklausomybę. Kažką griaunat, t.y. dažniausiai darant nusiklatimą, apima nekoks jausmas, todėl nieko nuostabaus, kad tankistas sumautas. Kulkos - jo darbai, apčiuopiamas dalykas, griovimo įrankis, tankisto išraiška. Kodėl Protėvių? Anksčiau slavai puikiai ir taikiai gyveno kartu su lietuviais LDK. Kadais gyvavo - manau, kad tai istorijos išraiška, kad visais laikais, Lietuva gyvuodavo, nesvarbu kur - paslėpta bakūžėje, ar oficiliai. Na, o pabaiga... Neturiu ko pridurti, nebent autorius galėjo šauktuką gale padėti. Iškilmingiau skambėtų. Man šis darbas patiko. Sveikinu.

Labai pavirsutiniskai man persiskaite :)