Daug minciu keliantis. Sakyciau, savotiska egzistencijos israiska, jos vertinimas- matymas. Aisku, Autoriaus nepazistant- sudetinga taip imti ir ivardinti Jo kede, stala, komoda... "...Praeities sukalta- dabarties vinimis..." Man sako apie tam tikra "evoliucija"... Be praeities-nera ateities- tik klausimas... kaip mes priimame ta praeiti, kurioje vietoje ji mums? Tai ne nostalgija, tai fakto ivertinimas per savo prizme... Skaudu ir artima. Tokia ta Tiesa. Sedime dezeje, pamyne, pamirse... griezdami dantimis... Atsiprasau- tokios mintys:))))

Šaltumas, trapumas, nepatvarumas...šio amžiaus atspindžiai.
Ir stikliniai namai, baldai, mėginant atkartoti praeitį, tarsi bedvasiai...
Trumpai, bet svariai poetiškai perteikta.

Šitas minties blykstelėjimas ryškus kaip žaibo šviesa. Įstabūs vaizdiniai ir pavykusi pabaiga. Kadangi patiko, įtraukiu jį į mėgst.

Įdomus minties vingis :)

...tikrai tik narvai...kaip nemėgstu tų gelžbetoninių daugiabučių...labai gražus eilėraštis --taikliai apie civilizacijos ,,perlus,, didelis ačiū Autoriui...

Praeity tvirtesni baldukai buvo (sako, kad šidimi gamindavo juos), o dabarty - net vinys suprastėjo... vat ir girgžda... :)