Patiko labai :)

Tas neapsakomas Jūsų kūrybos jausmas - pralenkęs Jus, pasiekė mus!!! :)

skaitau ir gėriuosi taip gražiai išpintu kūrybos momentu.

Visi jausmai yra tik jausmai;
o kūrybos būsenos, ir ją realizavimo momento ištiktas žmogus - tuo momentu,
paties laiko nė lenkia, nė atsilieka, nes tai yra pats laikas, arba virš laiko arba tai yra sustojęs laikas( amžinbė) tai yra VIRŠ LAIKO, todėl tai nėra lenktas laikas, ar ėjimas su laiku, ar kažkas iš praeities; ( tipo vskas kartojasi, ir jau kažkada tai buvo sukurta) tai laikas viename, tas momentas, tai virš laiko ( dabartis ateitis ir ateitis.)

Nieko tokio paraukiančio dėmesį tame kūrinyje nerandu, tik dėmesį patraukė( keistas charakterizavimas, pagalvojau apie motyvus, kodėl nenuorama.) t.y.
citata Raudono interjero draperijų šėlsme
liepsnoja, spindi erotika ir spalvos.
Nenuorama teptukas, minkšta anglis
ant įtemptos gruntuotos drobės
žaidžia.
randu tokį sutapimą, kur esu rašiusi apie `Ž m o g a u s `v a i k ą, kuris kuria t.y. tveria, ( taip jau žmogus sutvertas) kūrinyje pavadinimu " Pasaulio tvėrėjas" kurį publikavau čia , šiame tinklalapyje /ekuryba/ 2005-10-17 , tai ten teptukas būtent taškosi ir būtent nenuorama, kadangi tvėrėjas, dar nesąmoningas, bet jis vis tik žmogus ( žmogaus vaikas), reiškia turintis tokį poreikį ir kaip .kurti. (vaikai nenuoramos; to juose yra
nes juose yra dar visas kalnas energijos, skirtas visam gyvenimui gyventi; ( žmogaus gyvenimas ribotas laike, aminybėje, tačiau kūrinio sukūrino metu - įkvėpime, kūrėjas jaučia amžinybės laiką - tai virš laiko, nė lenkia nė atsilieka; Amžinybė yra čia ir dabar su praeitim ir ateitim, kuri vėl virsta praeitim,
tai gi nenuoramos teptuko įvaizdžio motyvas buvo būtent toksai, kad tai vaikas tvėrėjas, o ne suradęs gyvenime pusiausvyrą brandus sąmoningas tvėrėjas - kūrėjas;
toksai buvo to nenuoramos teptuko charakterio charakterizavimo pobūdis - motyvas štai pirmas ir jei skaidyti trečias kūrinio posmeliai :


" Pasaulio tvėrėjas "


Saulėlydį
akvarele išliejęs,
nenuorama teptukas
taškosi stiklinėje vandens,
kuri taip oriai stovi
pastatyta
ant jūros akmenėliais
išmargintos klijuotės
... ... ... ... ...
..
maža rankutė ką tik pakeitė jį,
lapą popieriaus vėl pasidėjo,
dabar nupiešti ruošiasi
gal smėlį, kalnus –
gal medžius...
Nežino niekas šitos paslapties,
tiktai tvėrėjas vienas žino,
ką
ruošiasi sutvert ir
kas ten bus...
... ... ... ... ... ... .........
..
_______________
Šitas Medi man tikrai juokingas, bohemiškas toks savo pobūdžiu nenuoramišku - tas nenuoramiškumas tada pasireiškia ir pas brandžias asmenybes, išsekimo, išsisėmimo momentais, kai įprotis "kurti" jau virtęs įpročiu, ir nepaleidžia, o išsisėmimas užplūdęs, o gal ir užsidarymas tam tikrų čakrų ; Žinai kai per paletę katiną paleidžia, paskui paskui jį šunį, tie pripėduoja ir tada užvardina, kaip nors "mandriai" amžinąja egzistencijos tema, ir pakabina padorioje ( žymių autorių) eksponuojamų darbų salėje, kur jau yra suteiktas geras apšvietimas ir t.t. ( žinoma jau turintis /vardą/, taip gali išsidirbinėti) tai va man šitas kūrinys grynai apie tokį paveikslą, taip sukurtą arba kuriamą.
Bohemos blizgesys ir tarė vyno
išlaistyta ant staltiesės pačiam ekstazės kulminacijos pike
kai egzistencija pasąmonėje jau priplikus, lyg blynas su svilėsiais pirmas, o jau finale..."

PASSSION!!

Taiklūs apibūdinimai, puiki pabaiga!..