Saulė iš lėto nuslydo dangaus skliautu ir nutvieskė nedidelę patalpėlę,
Saulė pakilo aukštyn dangaus skliautu ir apšvietė nedidelę patalpėlę,
Skanėstų – gal džiūvėsių.
Tiesos išvengti jis negalėjo. Ji privalėjo Neptūnui sakyti tiesą.
Ne, bet aš susimoviau ir dabar nebeturiu brangakmenių.
Susimoviau – apsijuokiau, apsikvailinau.
kad jis kažką slepia, nenorėjo versti ir erzinti jo klausimais
erzinti – nervinti
Neptūnas pagaliau išjudino akmenėlį ir laikydamas jį delne ištiesė į draugę.
     Į draugę – draugei.
– Melburnas! Ko jam ir vėl reikia?! – iš pykčio net suurzgė jis. – net paraudo (sugriežė dantimis) iš pykčio. Tik šuo urzgia.