Paliksiu už savęs gilią brydę,
Čia būta žmogaus, kuris nebijojo mirties,
Ir galėjo pereiti bedugnės paviršium,
Nes turėjo tiek daug tikėjimo, kad laimėjo mūšį prieš mirtį.
Iki kito rudens, tai visai ne truputį, o ir kur rasite tokius rugius...
Dabar ūkininkai neaugina javų ilgais šiaudais (priežastį turbūt
žinote), bet poetai gali, kaip Selindžerio personažas, pastovėti
kokiuose nori rugiuose...ir prie bedungės.Pabūkim.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2021-11-19 22:20:33
Paliksiu už savęs gilią brydę,
Čia būta žmogaus, kuris nebijojo mirties,
Ir galėjo pereiti bedugnės paviršium,
Nes turėjo tiek daug tikėjimo, kad laimėjo mūšį prieš mirtį.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-11-18 18:18:33
Perskaičiusi įsigalvojau ir dar kartą perskaičiau. Yra gyvenimo jėgos!
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2021-11-18 09:35:21
Yra "parako" jūsų eilėse...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-11-17 21:46:02
Iki kito rudens, tai visai ne truputį, o ir kur rasite tokius rugius...
Dabar ūkininkai neaugina javų ilgais šiaudais (priežastį turbūt
žinote), bet poetai gali, kaip Selindžerio personažas, pastovėti
kokiuose nori rugiuose...ir prie bedungės.Pabūkim.