Vaikštau kietais betono luitais ir
dėkoju – aplinkoje žalios sienos...
Šios eilutės, manau, galėtų apibendrinti kontrastingas nuotaikas tarp eilučių, kai miesto fone, nakties traukinių dundesy ieškoma ramybės ir mėgaujamasi ankstyvo ryto tyla, ilgimasi gamtos, paliesti pėdomis rasą nuo gaivios žolės... Juk gamtoje ir ankstyvam ryte ramybės paslaptis.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-06-28 10:32:49
Autorės emocinį išgyvenimą sukelia gyvenimo tikrovė ir santykis su ja, kur atsispindi jausmų gama.
Paskutinis, ankstyvas birželio rytas...
Toks rytas ir man yra įsirėžęs į smegenis.
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2021-06-25 20:51:41
Paskutinis sakinys žaviai užbaigia.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2021-06-25 11:04:51
Vaikštau kietais betono luitais ir
dėkoju – aplinkoje žalios sienos...
Šios eilutės, manau, galėtų apibendrinti kontrastingas nuotaikas tarp eilučių, kai miesto fone, nakties traukinių dundesy ieškoma ramybės ir mėgaujamasi ankstyvo ryto tyla, ilgimasi gamtos, paliesti pėdomis rasą nuo gaivios žolės... Juk gamtoje ir ankstyvam ryte ramybės paslaptis.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-06-24 21:47:38
Mano draugai – naktyje dundantys traukiniai... – kažkaip netikėtai nuskambėjusi eilutė tarsi pažadino iš ryto tylios romantikos.