Labai jautriai, su didele meile ir be galo nuoširdžiai parašyta, nuoširdumas paperka...

Gražūs sonetai.

Pavasaris pažadina ne tik žemę,
Sušiaušia ne tik pilkus sunkius debesis,
Pavasaris žmogui į širdį Meilę beria,

Gražus vainikas... Kasdien po eilėraštį ir visą pavasarį apdainavot.  :)

Viskas ateina per prisiminimų rūką:
Prisiminimų valtimi upėmis grįžta,
Praėjusi jaunystė šokyje dar sukas,
Gražios pavasario gėlės nuvysta.

Pavasaris šaukia į tolumas eiti -
Labiau norisi į praeitį sugrįžti.
Gaila, kad tie metai taip greitai bėga,
O mintys sielą ilgesiu suvysto.

Tikrai taip ir dabar ta praeitis ir šienu kvepia ir tėvo dalgio gyvu alsavimu ir šviežiai kepta duona ir sodo obuoliais ir ežero pakrantėmis ir išvaikščiotais miško takeliais ir tas ilgas  kelias į mokyklą,  pilnas pokalbių ir draugų, dabar atrodo toks trumpas ir romantiškas.