Tekstas  daugiau deklaruojantis, nei poetiškas, bet pati mintis suprantama.

Gyvenimas yra toks, kokio norėjo visais laikais žmonija. Žmonėms nepatiko ramus gyvenimas, energija veržėsi per kraštus ir karų metu ramių gyventojų niekas neklausė ar jie to nori ar nenori.
"Duonos ir žaidimų – šaukė Romos minia, reikalaudama iš savo valdovų nemokamo maisto ir nemokamų pasilinksminimų dėl to, kad žmonės remtų valdovus. Asmenys, senovės Romoje siekiantys valdžios, į tokius reikalavimus atsižvelgdavo: jie dalijo pinigus ir maistą, kviesdavo žmones į cirkus, žiūrėti gladiatorių kovų ir kitų kruvinų reginių." (Iš interneto)

Niekada nekaltink nieko
Nei pasaulio, nei savęs,
Jei viena viltis telieka
Tik nuo jos nenusigręžk
Paskutinė, paskutinė,
Ir diena, ir valanda
Kaip taurė saldžiausio vyno
Tavo, tavo visada.
           (Autorius nežinomas)