Ne taip paprata man kritikei primityvui įvertinti tavo kūrinį. Tai, ką norėjai, išsakei aiškiai ir nuosekliai. Pirma mintis buvo, kad tai ne šių laikų kūrinys, taip galėjo būti rašoma apie viską, nes poeto žodis buvo šventas, bet mus nuo antikos skiria viduramžiai ir ne taip paprasta juos peržengti. Pirmiausiai išdrįsome prabilti apie tyrą, skaisčią meilę ir tik dar visai neseniai – apie sekso palaimą, žmogiškąjį išgyvenimą. O štai rašant apie tamsiąją pusę, gesimą, praradimą daugeliui rašančiųjų dreba rankos, nes nori nenori atidengiama asmenybės esmė, tenka apnuoginti sielą ir to bijant dangstomasi vulgarumu. Tu tos nuodėmės nepapildei.
Tokie kūriniai kol kas nerašomi (ar neparašomi), bet manau, kad tai bus. Nes visa yra žmogiška.