Perskaičiau porą kartų eiles, kad pajausčiau kuo "kvėpuoja" eilės ir susimasčiau, kiek drąsos reikia turėti džiaugtis, artėjant prie finišo ribos ir nežinant, kada tą ribą teks kirsti bei matant paruoštą juodai baltą finišo vėliavą. Prisiminiau Juodvarnio (aš atėjau vėliau) eilių vieną posmą:
Juodai baltos finišo vėliavos.
Taip norėjos nors dalį rato
Be skubos, be aikštingo vėjo
Ir be jokio daugiau falšstarto.
Beje man nesvetimas Juodvarnio eilėraštis, nes kažkada teko teisėjauti automobilių sporte. Buvau sukrėsta, kai vieno ralio metu privažiavo distancijos mašina ir pasakė, kad nelaukti vieno automobilio, nes Žemaitijoje žuvo lenktynininkas.
Būtų gerai, kad kiekvienas žmogus, artėdamas prie finišo ribos turėtų šturmaną,
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-11-18 19:57:58
Perskaičiau porą kartų eiles, kad pajausčiau kuo "kvėpuoja" eilės ir susimasčiau, kiek drąsos reikia turėti džiaugtis, artėjant prie finišo ribos ir nežinant, kada tą ribą teks kirsti bei matant paruoštą juodai baltą finišo vėliavą. Prisiminiau Juodvarnio (aš atėjau vėliau) eilių vieną posmą:
Juodai baltos finišo vėliavos.
Taip norėjos nors dalį rato
Be skubos, be aikštingo vėjo
Ir be jokio daugiau falšstarto.
Beje man nesvetimas Juodvarnio eilėraštis, nes kažkada teko teisėjauti automobilių sporte. Buvau sukrėsta, kai vieno ralio metu privažiavo distancijos mašina ir pasakė, kad nelaukti vieno automobilio, nes Žemaitijoje žuvo lenktynininkas.
Būtų gerai, kad kiekvienas žmogus, artėdamas prie finišo ribos turėtų šturmaną,