Brukas – palikimas, kaip ir apčiuopiamas laiko pėdsakas, bet tik užuomina į šeimos istoriją, prisiminimus, į tai, kas žinoma ir nežinoma. Manau, kad brūkšnys nereikalingas.
Grindinio akmenys ir neįspaustos žymės svariai susigretina tiesiogine ir perkeltine prasmėmis, ir sunkumas kaip tie įspausti akmenys, laikas išmatuotas.
O visi architektūros stiliai šiems laikams ir likusi kieme kreiva pašiūrė – susipriešina keleriopai; kažkam kritiškas požiūris, ypač iš šalies, kažkam galbūt visai miela ta išlikusi sena kreiva pašiūrė su mintimis atgal, be jokio stiliaus.
Urbanistiniai, sakyčiau, haiku, bet visi siejasi, su įspausta žyme, nes veda į pamąstymus.

Miestas keičia žmogaus savmonę – gamtoje naudinga pėdsakus slėpti, o mieste aktuali pastanga juos įspausti.