Na, siaubo žanras reikalauja ypatingo meistriškumo, kaip antai tuo galėjo pasigirti siaubo kūrinių karalius Stivenas Kingas arba pakankamai įtaigiai mistišką ir siaubo atmosferą kūręs siaubo fantastikos klasikas Lowecraft. Šiame rašinyje aptikau tik tam tikrus siaubo istorijos trupinius. Neskaniai susiskaitė tas "šmotas" dėl kelių priežasčių. Pirmoji - teksto paviršutiniškumas. Akis bado kai kurie netaikytini žodžiai, kaip antai "Triusikai" ar kokie ten "triedalai". Neužkabino ir žvėries "nuotykiai" studijoje. Istorija neužkabino, nes išskyrus tos čiukapabros pasismaginimą su žmonėmis, čia daugiau ir nėra. Pasigendu kūrinyje gilesnės minties ar bent intrigos. Studijoje turėjo būti mažiausiai keli ginkluoti saugos darbuotojai, kurie būtų galėję palaimyti tvarką ir sauvią aplinką. Žodžiu, be žudynių tekste daugiau nieko neaptikau. Tik viena gali paguosti: panašiais tekstais ir pats pradėjau savo kelią į prozą prieš daugiau kaip 30 metų. Tuo metu akcentavau ne kokią rintesnę kūrybinę idėją, bet tik nuotykius vardan nuotykių. Na o paskui po įvairios kritikos, teisingų pastabų iš šalies, mano kūrinių braižas pradėjo kisti. Palaipsniui viskas padikeitė ir lygehriačiai į šalis skraidančių žarnų, žmonių kūno dalių, čia galėjo būti ir įvykti šis bei tas daugiau. Tekste iš tiesų trūksta gilesnės minties, bent vieno ryškesnio personažo, kuris sužibtų štai tokioje įvykių makalynėje. Džiugina tik viena: tu pradėjai keliauti rašymo keliu. Tačiau norėtųsi kur kas daugiau negu siaubą keliančių įvykių dėstymo. Geriausiu atveju tas tekstas iš dalies tiktų didesnės apimties kūrinio įžangai, kuri pereitų į padaro pabėgimo ir gaudymo, taip pat ir jo nusikaltimų istoriją, į kurią būtų neblogai įpūsti daugiau psichologinių vingių. Siaubo literatūra yra ne vien tik siaubingų įvykių dėstymas. Tas pats misteris Kingas tą pačią kruviną sceną būtų perteikęs kur kas įtaigiau, ir meniškisu. Kūrinį į humoro pusę pabandei to lotynų amerikiečių darkyta lietuviška šneka, kas kūriniui perteikė ir kitokį atspalvį, tačiaufantastinio padaro atsidūrimas filmavimo studijoje man neatrodo visiškai įtikinantis dalykas, juolab, kad žinant tokio padaro fantastines istorijas, visgi laifos organizatoriai turėno pasirūpinti ir papildoma apsauga, juolab, kad studijoje būta daug nieko dėtų žmonių. Na, o teksto finale tikėjausi kur kas daugiau - ne vien tik skerdienos. Tačiau nepaisant to, tikiu, kad kiti siaubo kūriniai, kuriuos čia įkelsi, bus kur kas labiau apgalvoti, įtikinamai išvystyti, skaitytojui pateikti labiau apgalvoti, apšlifuoti. Be to, manau, sunkiai "įsipaišo" ir tas savotiškas kūrinio humoras (ta darkyta to užsieniečio kalba) ir vėliau dėstoma greita istorija su sudraskytais ir išsvaidytais žmonių kūnais... Tačiau, nepaisant šių pastarojo kūrinio bėdų, tikiu, kad tau pavyks kitas istorijas parašyti jau kur kas įtikinamiau, o tuo pačiu - meniškiau. Be to, mokykis kūrybos sekdamas siaubo istorijų meistrais, bet jų nekopijuodamas. Taip kitos istorijos gali gimti kur kas įtikinamesnės. Šias pastabas parašiau telefonu, tad gali būti viena kita teksto rinkimo klaida, tačiau tai vis viena nesutrukdė išdėstyti pagrindines mintis. Vis dėlto, tikiu, kad jūs atsižvelgsite į tai ir kitus kūrinius parašysite žymiai stipresnius. Sėkmės kūryboje.

cha - ėdam viens kitą pasigardžiuodami. Juk taip? Esam "čiupakabros".

Smagiai, satyriškai. Labai patiko