Mamos, nepajudinami šeimos ramsčiai, jos - viskas viename: šaknys, žiburiai lange,
aruodai ir dūmai, o Jūs apie tai mokate gražiau ne kiti pasakyti. Džiaugiuosi.
Išėjusieji , bene kiekvienas, sulaukia dienos, kai suvokia, kad brangiausia yra tai, ką gavo, kol buvo drauge – savos prigimties, savos būties, savų namų vertybės. To niekas neatstos.
Mūsų vienatvė turi prasmę. Mes likom , kad išsaugotume žinojimą, jog jie visada gali sugrįžti, net jei mes nesulauktume. Išsaugotume ne sau.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2019-05-07 12:40:12
Gražiai pateikėte, ačiū
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2019-05-07 10:32:58
Mamos, nepajudinami šeimos ramsčiai, jos - viskas viename: šaknys, žiburiai lange,
aruodai ir dūmai, o Jūs apie tai mokate gražiau ne kiti pasakyti. Džiaugiuosi.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2019-05-07 08:12:41
Puiki dienos pradžia, kai paskaitai tokias eilutes. Ačiū, paėmiau:)
Nors malda į kuprinę neprideda svorio
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2019-05-07 07:20:55
Išėjusieji , bene kiekvienas, sulaukia dienos, kai suvokia, kad brangiausia yra tai, ką gavo, kol buvo drauge – savos prigimties, savos būties, savų namų vertybės. To niekas neatstos.
Mūsų vienatvė turi prasmę. Mes likom , kad išsaugotume žinojimą, jog jie visada gali sugrįžti, net jei mes nesulauktume. Išsaugotume ne sau.