Šiuo gyvenimo kronikų kadru parodyta tai, ką visokie samprotavimai tiesiog sugadintų. Bet bandau.
Galbūt galima vertinti ir pafilosofuojant apie žmonių vienatves (iš esmės kiekvienas yra vienas ir vienišas, klajojantis savo toliuose), tą patyrus, įsisąmoninus ir, deja, priimant, – bet neapleidžia liūdesys ir smaugia ašara.
„Kaip daug tu nežinai!“
Rodos, artimi būna žmonės, o tikrai apie kitą niekas nieko nežino. Ir nesužinos...
Ir paskutinis sakinys, kur žmonės yra geri – rašinio kontekste tinka, bet jei giliau – ar geri, ar tik atrodo taip? Padėjo tam tikroje situacijoje, pasimetus... bet juk galvoja kožnas apie save. Taip, gal yra pasišventėlių kitiems – bet tai pavieniai, susidraugavę su savo vienatvėmis iki nušvitimo.
Esmė: kažkas gražaus ir graužaus kaip rudens diena.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-09-30 09:05:22
Šiuo gyvenimo kronikų kadru parodyta tai, ką visokie samprotavimai tiesiog sugadintų. Bet bandau.
Galbūt galima vertinti ir pafilosofuojant apie žmonių vienatves (iš esmės kiekvienas yra vienas ir vienišas, klajojantis savo toliuose), tą patyrus, įsisąmoninus ir, deja, priimant, – bet neapleidžia liūdesys ir smaugia ašara.
„Kaip daug tu nežinai!“
Rodos, artimi būna žmonės, o tikrai apie kitą niekas nieko nežino. Ir nesužinos...
Ir paskutinis sakinys, kur žmonės yra geri – rašinio kontekste tinka, bet jei giliau – ar geri, ar tik atrodo taip? Padėjo tam tikroje situacijoje, pasimetus... bet juk galvoja kožnas apie save. Taip, gal yra pasišventėlių kitiems – bet tai pavieniai, susidraugavę su savo vienatvėmis iki nušvitimo.
Esmė: kažkas gražaus ir graužaus kaip rudens diena.