Įdomūs potyriai.
Mano potyriai sako ką kitą. Pirmiausia ne tik kiekvienam žmogui būna kitaip, bet ir tam pačiam kiekvieną kartą skirtingai. Mintys tada dirba, kaip sulėtintame kadre, nes jos jau nedirba. Kala tik vienas žodis "Viskas".Nieko ne gaila, viskam lieki abejingas. Gerais darbais ir tikėjimu reikia rūpintis kol dar nėra kritiškos padėties.

O kodėl „pajuodusi“? Juk lietuvių mitologijoje mirtis balta?... Kas Ji — „mirtis“ — nežino net buvusieji už ribos ir sugrįžusieji.  „Numirk iki mirties, nes paprasčiausiai tam nebus skirta laiko.“ (A. Nabokovas) Veikiau sąžinės reikalas to paklausti, o ne mirties, „paskutinio patepimo“ metu kunigui išpažinti, tiesą sakant, Ji tik šiame žodyje pasislėpusi. Neprieštarauju, poetinis vaizdinys gali būti ir toks. Mirtis, kaip ir viskas šiame pasaulyje yra individualūs, nepakartojami ir vieninteliai. Kad taip ir bus, tai tik tikėjimo klausimas, nors ir jis individualus...

Tikiu, kad taip bus ir tai bus pats svarbiausias dalykas gyvenimo gale, jūs turite potyrius apie tai ,kitaip nebūtų šių eilių ir aš tą jausmą, nors netikrą esu pajautus.puikios, realios eilės.