Patiko tokia metamorfozė. Gražu.
Man buvo kur kas liūdniau. Man užteko Panemunės pliažo. Nuvažiavau ruoštis egzaminui. Jau ruošiausi į namus, kai paprašė grupiokės pasaugoti rūbus. Grįžo tik po kokių 2 val. "Sudegiau" kapitaliai. Grįžus į namus, užkilo temperatūra, iškarto iškilo pūslės. Baigėsi viskas gerai, neskaitant, kad po kelių metų pasireiškė alergija saulei.
užrašytas žuvėdros plunksna ant baltojo kopų smėlio
Yra toksai miestelis – Palanga,
Ten vaikštinėjau vasarą nuoga.
Žinau, dažnam norėtųs tokią liesti,
Bet aš pliaže sukiojaus, ne po miestą.
Mieste taip vaikščiot irgi būtų linksma,
Deja, dažnam pas mus kultūros stinga,
Nors daug kas sako – čia ne išsiauklėjimas
Kalčiausias, o proporcijos patrauklios...
(tęsinį prirašysiu paskum; čia ne mano eilės, o Juozo E., taigi gviešiantis citatų, reikia tikslumo, ačiū už supratimą)
--- Tęsinys, bangoj nei smėlyje nenykstantis, todėl radau ir dabar skaidria sąžine bei sąmone perrašau čia:
Esu aš vidutinio ūgio moteris.
Pakanka man (ir nesvarbu tas) proto.
Kur reikia, ten ir apimties pakanka
(Kiek sykių teko šaukt: prašau, be rankų!).
Lyg antikinė skulptūra štai aš
Ant balto smėlio ties riba mot. pliažo,
Ir telkiasi specialių žiūrovų debesys,
O vienas netgi per binoklį stebi.
Ir ką jūs manot – rūpi jiems Estetika?
Šis klasikinių formų derinys?
O ne, draugai! Deja, čia aš esu tik
Videofilmas už rublius penkis.
Mat jau tokia moralė mūsų amžiaus,
Ir nieko negali čia padaryti.
Jei Rodenu būt gimęs Ramanauskas,
Išlietų poza nešvankia „Mąstytoją“.
Nors šaukia dar kai kas, girdžiu, į kovą,
Jaučiu, kad artinas pasaulio galas.
Nes moteriškė, antklodė ir lova
Kai kam yra didžiausias idealas.
Iš tų pelų nebus, taip sakant, grūdo.
Be abejo, – kalta ir mūs lytis –
Labiau mums reiktų rūpintis, kad būtų
Galva graži, ne apačios sritis.
Štai mano vyras Ramanauskas Vytas,
Iš kempingo kai buvo išvarytas,
Vidurnaktį ant jūros tilto girtas
Išsyk į tokią gegę įsikirto.
Girdėjau apie ją – vardu Helen.
Atseit, poetė, – šitokias žinau aš,
Vis rašo apie debesis, o ten,
Po debesim, sau tupi ramanauskas.
O kas iš tokio Ramanausko Vyto,
Kam sielos ūky toks jis reikalingas?..
Kaip mums dar vis to išdidumo stinga,
Sakau, gal vienąsyk susimąstykim!?..
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-09 20:00:10
Patiko tokia metamorfozė. Gražu.
Man buvo kur kas liūdniau. Man užteko Panemunės pliažo. Nuvažiavau ruoštis egzaminui. Jau ruošiausi į namus, kai paprašė grupiokės pasaugoti rūbus. Grįžo tik po kokių 2 val. "Sudegiau" kapitaliai. Grįžus į namus, užkilo temperatūra, iškarto iškilo pūslės. Baigėsi viskas gerai, neskaitant, kad po kelių metų pasireiškė alergija saulei.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-08-09 09:01:23
Įtaigu... gražu... bet man gražiau va toks:
užrašytas žuvėdros plunksna ant
baltojo kopų smėlio
Yra toksai miestelis – Palanga,
Ten vaikštinėjau vasarą nuoga.
Žinau, dažnam norėtųs tokią liesti,
Bet aš pliaže sukiojaus, ne po miestą.
Mieste taip vaikščiot irgi būtų linksma,
Deja, dažnam pas mus kultūros stinga,
Nors daug kas sako – čia ne išsiauklėjimas
Kalčiausias, o proporcijos patrauklios...
(tęsinį prirašysiu paskum; čia ne mano eilės, o Juozo E., taigi gviešiantis citatų, reikia tikslumo, ačiū už supratimą)
--- Tęsinys, bangoj nei smėlyje nenykstantis, todėl radau ir dabar skaidria sąžine bei sąmone perrašau čia:
Esu aš vidutinio ūgio moteris.
Pakanka man (ir nesvarbu tas) proto.
Kur reikia, ten ir apimties pakanka
(Kiek sykių teko šaukt: prašau, be rankų!).
Lyg antikinė skulptūra štai aš
Ant balto smėlio ties riba mot. pliažo,
Ir telkiasi specialių žiūrovų debesys,
O vienas netgi per binoklį stebi.
Ir ką jūs manot – rūpi jiems Estetika?
Šis klasikinių formų derinys?
O ne, draugai! Deja, čia aš esu tik
Videofilmas už rublius penkis.
Mat jau tokia moralė mūsų amžiaus,
Ir nieko negali čia padaryti.
Jei Rodenu būt gimęs Ramanauskas,
Išlietų poza nešvankia „Mąstytoją“.
Jaučiu, kad artinas pasaulio galas.
Nes moteriškė, antklodė ir lova
Kai kam yra didžiausias idealas.
Iš tų pelų nebus, taip sakant, grūdo.
Be abejo, – kalta ir mūs lytis –
Labiau mums reiktų rūpintis, kad būtų
Galva graži, ne apačios sritis.
Štai mano vyras Ramanauskas Vytas,
Iš kempingo kai buvo išvarytas,
Vidurnaktį ant jūros tilto girtas
Išsyk į tokią gegę įsikirto.
Girdėjau apie ją – vardu Helen.
Atseit, poetė, – šitokias žinau aš,
Vis rašo apie debesis, o ten,
Po debesim, sau tupi ramanauskas.
O kas iš tokio Ramanausko Vyto,
Kam sielos ūky toks jis reikalingas?..
Kaip mums dar vis to išdidumo stinga,
Sakau, gal vienąsyk susimąstykim!?..