Gal ir tiesa, kad daug (per įdėmiai) skaitydamas daraisi priekabus – matai, kad jau daugybę kartų makalavosi visokie didikai, šiaip iškilūs veikėjai (dabar bent Mao nėra), regėjosi Galija ir galas, minėta emigracija, mokesčiai, Ledynmetis etc.
Kaip dar viena dėlionė, kitoks minties pasukimas savomis priemonėmis – nieko blogo, aišku.
Tikimybė, kad ir šįkart yra kažkokia mintis, taipogi neatmetama.
 
Gal tikrai potekstėje kas nors slypi, pvz., laikams nepavaldžios grožybės ir nesąmonės?.. Nors pirmiausia norisi pasakyti, kad Gerasis Mokytojas fantazuoja, suplakdamas velnias žino ką, ir suprasti bent ką...

Tiek to. Galima manyti, kad eilėraščio misija (globaliai) – žmonių istorijos marazmai. Lokaliai (tiesioginis realybės vaizdas) – būna tokių įvykių ir mokyklose.

Įdomus kūrinys su potekste.