Pradžia pernelyg aiškinamoji-didaktinė, bet pritariu minčiai, kad Žemės gyventojai matuoja laiką savaip.

Toliau – įdomiau, per simbolius. Jie tinka tautiniam peizažui (karvė, avinėlis, šuo), taigi vingiuoja Lietuvos (tiesiogiai šalies) linija. Išreikštas susirūpinimas jos likimu.
Tačiau abstrakčiam avinėliui subliovus, o Lietuvą išlaisvinant iš kreipinio (be to, kirtis ir nepažymėtas) ir leidžiant į kitas reikšmes (pvz., įsivaizduojant kokią nors lietaus šalį, kur daug ašarų, miglos, arba net regint brangiąją, į kurią netekęs proto bliauni…), galima sekti poezijos keliaprasmybę.

O apibendrinti galima taip: klausimėlis siunčiamas dausosna, konstatuojant ech, tai Lietuva (su potekste viskas pažįstama iki kaulų čiulpų).
Gal ir kitaip. Bet pavadinimas leidžia susiprasti, kad klausimėlis esminis ir be atsako. Retorinis.
 
Apie nuosmukį (pasaulis kraustosi iš proto, merdi, gyvulėja), apie stagnaciją ir pokyčius. Galgi šventa karvė nėra tokia šventa, kad nebūt paniukinama?
---
Pirma dalis lyg įsibėgėjimui (raiška nieko gero), antra interpretuojama. Visuma – priklauso nuo sumanymo ir, aišku, nuo perskaitymo beigi savų klausimų.

Labai sudėtingas klausimas.

Mūūūū