Žaviuosi Nijolena – kiekviename eilėraštyje randu bent vieną, o tai it keletą, perliukų žodžių, vykusių, negirdėtų posakių, pagal kiekvieną jų norisi rašyti naują eilėraštį, o baigus skaityti supranti, kad kalbėta visai apie ką kitą, negu išsakyta žodžiais. Tik reikia nebėgti per eilėraštį risčia, paskaityti dar ir dar kartą, pamąstyti.
Šiandieniniam: „Buitimi išsibedu akis", „Saulė man nebeaukštai – per sprindį/ Virš dantytų dar juodų miškų,/ Į kuriuos tik provėžos karšinčių", Serga sukiniu susklerot (z?)ėję mintys", „Sauros erdvės tų, kurie nemato" „vienatvės iškauktos", glėbio ankšty".
Taip galima vos ne visą eiliuką sudėti į citatas.
O apie ką jame rašoma? Pamąstykim, paskaitykim dar ir dar kartą, jei kokios, ir prieš tai buvusį ir jo komentarus...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-07 14:26:19
labai skaudu, bet tokia gyvenimo tiesa.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-03-06 17:22:12
Sunkus, skaudus tekstas, sunku ir komentuoti... Daugiau šviesos!
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2018-03-06 09:17:00
Žaviuosi Nijolena – kiekviename eilėraštyje randu bent vieną, o tai it keletą, perliukų žodžių, vykusių, negirdėtų posakių, pagal kiekvieną jų norisi rašyti naują eilėraštį, o baigus skaityti supranti, kad kalbėta visai apie ką kitą, negu išsakyta žodžiais. Tik reikia nebėgti per eilėraštį risčia, paskaityti dar ir dar kartą, pamąstyti.
Šiandieniniam: „Buitimi išsibedu akis", „Saulė man nebeaukštai – per sprindį/ Virš dantytų dar juodų miškų,/ Į kuriuos tik provėžos karšinčių", Serga sukiniu susklerot (z?)ėję mintys", „Sauros erdvės tų, kurie nemato" „vienatvės iškauktos", glėbio ankšty".
Taip galima vos ne visą eiliuką sudėti į citatas.
O apie ką jame rašoma? Pamąstykim, paskaitykim dar ir dar kartą, jei kokios, ir prieš tai buvusį ir jo komentarus...