Rašant tokiomis ilgomis strofomis sunku išlaikyti ritmiką, metrą. Jūs to nemokate. Dar. Gal ir pavyks, nes visada sakiau, kad tobulėjat. Šiuo atveju – nepavyko. Čia yra faktas, jei reikės konkrečiai įrodyti – įrodysiu, o viešai... Esu sakęs – pamokos mokamos.
Dar. Šlubčioja rimas. Absoliučiai daugumai atrodys, kad ne, aš sakau – taip. Vėlgi, galiu tai įrodyti. Yra niuansų, kurių nežinote, aš tai pastebėjau anksčiau, nes šiaip jau rimuojate neblogai, tą dalį imat įvaldyti. Bet dar ne visai...
Kartais metafora, nors poezijoje gali plaukioti debesimis su švino luitu prie kojos, irgi turėtų būti logiška. Na, ne šiaip pasakyta, bet pasakyta taip, kad rištųsi ir su tekstu, ir su elementaria logika, o ne sudarytas painus žodžių derinys, kuris limpa prie rimo.
O vietų yra labai neprastų, nors yra ir įprastų (kas sako, kad pernelyg dažnai kartojamų?), bet čia visi to neišvengiame – daug kas rašyta išrašyta iki mūsų, o eiliavimas stato rėmus :(
Galit pykt. Nekreipčiau dėmesio - nerašyčiau tokių komentarų. Galėjau parašyti įprastinį „gražu“, kuris reiškia, kad galbūt nė neskaičiau tų eilių – atsižymėjau, taip sakant :).
Jei taip ir toliau – po poros metų rašysit visai gerai.