Gal vertėtų mažiau apie tai galvoti, o tuo labiau planuoti, nes kai atsistojama ant slenksčio pojūtis būna skirtingas. O dėl verkimo, tai kaip kam pasiseks. Aš žinojau, kad negalima verkti kam nors mirštant, nes sunku išeiti. Kai mama mirė labai pasimečiau, tai net balsu pradėjau raudoti, ji turbūt nebegirdėjo, nes ji mane pamačiusi taip apsidžiaugė, kad šypsena veide taip ir liko.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-01-26 00:20:39
Gal vertėtų mažiau apie tai galvoti, o tuo labiau planuoti, nes kai atsistojama ant slenksčio pojūtis būna skirtingas. O dėl verkimo, tai kaip kam pasiseks. Aš žinojau, kad negalima verkti kam nors mirštant, nes sunku išeiti. Kai mama mirė labai pasimečiau, tai net balsu pradėjau raudoti, ji turbūt nebegirdėjo, nes ji mane pamačiusi taip apsidžiaugė, kad šypsena veide taip ir liko.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2018-01-25 10:25:10
Visų likimas vienodas, tik laikas skirtingas. Puiku. Reikia ir tokias temas paliesti.