Ir Nuotaikingas, ir Išmintingas.
Net, galima sakyti, paprastais žodžiais, šmaikščia forma išreikšta filosofija. Egzistencijos klausimas.
Požiūris į laiką, gyvenimo būdą, fizinę ir dvasinę būklę, švenčių ir kasdienybės stalą (tiesioginį ir perkeltinį vartojimo plotą, o norint dar gilesnių poetizmų galima įžvelgti ir sulankstomąjį stalą-knygą), tai ir laimės paieškos...
Nors paskutinėje strofutėje žybtelėjo tarsi apibendrinantis  patenkintas, bet – kuo?

Patenkintas, kad pasirinkęs rajūnišką gyvenseną? Ar todėl, kad susitaikęs su neišvengiamybe – supranta  gi, kad laikrodis tai eina, badausi ar ėsi, niekur vis tiek nesidėsi. Žodžiu, gyvensi asketiškai ar pilnu tempu, vis tiek tas pats laikrodis.
Tai kokia ta laimė?

Gal ne veltui Laimonas konotuoja ir su limonas (savaip tiktų ir žargoninis miljonas, bet dabar svarbiau citrina): protas dar nieko nereiškia; rūgštus tas gyvenimas, tik susiraukti belieka ir kuo nors nustumti (tam ir dedamos pastangos kiek nori);  o užsidėtas lašinių sluoksnis – ne tik nesaikingo (nervingo) vartojiimo pasekmė, bet ir smūgių amortizatorius. Pasirinkimas toks.
 
Laikas reliatyvus, laimė – požiūryje?

kokie teisingi žodžiai...keliu rankas už...