Praeitis, sustingusi lediniame vandenyje. Įdomu, ar tas kitas veidas norėtų būti iškaltas akmenyje, dar gyvas būdamas. Šiaip susimąsčiau... Stiprios ir itin jausmingos eilės.
Paieškok... Ateik... ir minėk...
Pasakyk, kad esi vien tik tu...
Nukabinsiu nuo vygės ašies.
Palą, nesiūtą miegalių vaikų.
Apsivilksiu baltais apatiniais (drobule),
Mazgas, sagas man atstos ir žvaigždes –
Tik todėl, kad žinau vėl naujai
Netgi tylą tavo žodžio „pavydžiu“.
Nekartos autostra pilna ir tuščia
Ir lapai ant eglių šakos pakartos –
Tavo plikė švies lyg delčia,
Man mirtys atplauks lyg pro čia...
Sušilsime degintais bet be laiškais
Bus dar garo ir snigs ant širdies –
Apsivilksiu dar vienais marškiniais
ir nueisiu pakeist save upės kryptyje
Ar nubėgsi Tu ten ar ten bus jinai....
*skubu teikti skubią pagalbą užbaigsiu vėliau, autorių prašau neužpyktu už atvirkštuką ir neprašyti mane užblokuoti, pagarbiai :)
Kur nė snaigė nekris pelenų,
Kur tyla – kaip granito akmuo.
Ne tavy jau dabar gyvenu,
Tad, kas liko, prašau, atiduok,
Kad iškalčiau tame akmeny,
Kitą veidą, kitus jau žodžius,
Kurie taps man šįsyk amžini...
.............................................................
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-01-07 20:07:36
rimtos, prasmingos eilės
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2018-01-07 12:04:03
Verdantis !
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-01-07 11:44:23
Praeitis, sustingusi lediniame vandenyje. Įdomu, ar tas kitas veidas norėtų būti iškaltas akmenyje, dar gyvas būdamas. Šiaip susimąsčiau... Stiprios ir itin jausmingos eilės.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2018-01-06 21:44:58
Aatėjo, saikau, kad girdėtum...
Paieškok... Ateik... ir minėk...
Pasakyk, kad esi vien tik tu...
Nukabinsiu nuo vygės ašies.
Palą, nesiūtą miegalių vaikų.
Apsivilksiu baltais apatiniais (drobule),
Mazgas, sagas man atstos ir žvaigždes –
Tik todėl, kad žinau vėl naujai
Netgi tylą tavo žodžio „pavydžiu“.
Nekartos autostra pilna ir tuščia
Ir lapai ant eglių šakos pakartos –
Tavo plikė švies lyg delčia,
Man mirtys atplauks lyg pro čia...
Sušilsime degintais bet be laiškais
Bus dar garo ir snigs ant širdies –
Apsivilksiu dar vienais marškiniais
ir nueisiu pakeist save upės kryptyje
Ar nubėgsi Tu ten ar ten bus jinai....
*skubu teikti skubią pagalbą užbaigsiu vėliau, autorių prašau neužpyktu už atvirkštuką ir neprašyti mane užblokuoti, pagarbiai :)
Kur nė snaigė nekris pelenų,
Kur tyla – kaip granito akmuo.
Ne tavy jau dabar gyvenu,
Tad, kas liko, prašau, atiduok,
Kad iškalčiau tame akmeny,
Kitą veidą, kitus jau žodžius,
Kurie taps man šįsyk amžini...
.............................................................
Neateik... Nesakyk... Negirdžiu.
2018 m. sausio 2 d.