"Ir kas neleido kilt aukščiau už kalnus, juk tu žmogus". Geras klausimas. Tačiau ne visada taip gaunasi, kaip norėtųsi. Didžiausią įtaką turi aplinka. Ant savo kailio patyriau.  Mokykloje paskutinėje klasėje ant manęs "užsisėdo" chemikė. Viskas buvo ir staiga po Naujų Metų sugalvojo mane sužlugdyti. Pamačiusi, kad trumpam nukreipiau į langą. Man tuoj pat "pakartok". Sėsk, du. Tokių gražių vienaragių pas mane atvarė visą tabūną kokius 6 - 7 gražius vienaragius. Už manęs sėdėję klasiokai net pasipyktino. Sako: "Tai jūs ją pakvieskit atsakinėti". Sako: " aš žinau, kad ji moka". Nei verkti, nei juoktis. Pradėjau į jos pamokų nelankyti. Ir dabar nesuvokiu, kokia jai fazė jai buvo užplaukusi. Prieš egzaminus vietoje jos atėjo kita, Ji, kai pamatė mano vienaragius, nežiūrėjo mano žinių suraitė trejetuką trimestre ir per egzaminą. Per stojamuosius gavau tvirtą ketvertą iš chemijos.
Ir tu kilk. kad nori.

prasmingai ir giliai apie žmogų...

Kiek daug apie žmogų pasakyta ir kiek tenka iškęsti: sunykti ar nugalėti save ir tapti tvirta asmenybe...

Kodėl gi tavo siela nerami, nors ir šilta ranka
Suspaudus tavo delnus, kas pavogė tau džiugesį širdies?
Ir kas neleido kilt aukščiau už kalnus,...

Ši vieta labai graži, įtaigi...