Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/91822
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-20 15:38:01
Kiek jausmo, širdies ir aistros...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-18 18:31:35
Skausmingas pamąstymas. Bus dar visko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-18 17:59:36
Geltona rožė – lūžtanti viltis, po mano saule nebėra jai vietos. Pamiršiu. Rausiu kančią dantimis. Iškęsiu, nors iki alpulio skaudėtų. Kokie žodžiai, kiek skausmo...puikios eilės
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-18 16:36:56
Visuomet reikia leisti išeiti ir leisti sugrįžti
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2017-09-18 12:03:02
Kiek daug nutyli rožės...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-20 15:38:01
Kiek jausmo, širdies ir aistros...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-18 18:31:35
Skausmingas pamąstymas. Bus dar visko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-18 17:59:36
Geltona rožė – lūžtanti viltis,
po mano saule nebėra jai vietos.
Pamiršiu.
Rausiu kančią dantimis.
Iškęsiu,
nors iki alpulio skaudėtų.
Kokie žodžiai, kiek skausmo...puikios eilės
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-18 16:36:56
Visuomet reikia leisti išeiti ir leisti sugrįžti
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2017-09-18 12:03:02
Kiek daug nutyli rožės...