pasaulio pabaigos nelauk –
niekada jos nebus,
kiekvienam ji atskira.
Kosmosas teisus. Nebent galima sulaukti civilizacijų žūties, bet ne pasaulio pabaigos. Juk tik žmonės sugeba save arba kitus sunaikinti. Geras pavyzdys Šumerų civilizacija arba Majų.
Tema rimta. Bet, kaip ir visomis temomis, šia galima kalbėti visaip.
Žaismingai tas vėjas naktyje švilpauja, ir visa kita, bet trukteli egzistencinis šaltis.
Žiū, ruduo kaip gamtos ciklo etapas išneria per žmogaus būklę, kai intensyvėja ryšys su kosmosu... Pusiaunaktis, pusiaukelė, pusamžis, kai pradeda imti viršų dvasia. Lapai (nugyventas laikas, pagaliau ir perkeltine prasme gyvenimo knygos lapai) gi tikri praeities kapai. Rinkti? Galima ir rinkti… turėsi prisiminimų.
Eilutė su kapus pataisyta (įrašytaį), nes šiaip tai koreliacija aš ir kapus kėlė šalutinių interpretacijų (nors irgi į temą. Aš kapus… kaip vėjas išėjo nusišvilpt, taip gamtos vaikas, šauksmo prikeltas. Ar čia nedvelkia senatviniu nerimu? Arba tiesiog kapsi ašara, snarglys…).
Apibendrinant mintį, yra neišvengiamybė, kiekvienam savo, ką padarysi, tenka gyvent toliau. (su nuotaika gera).
Neminint lengvos demagogijos (apie vidurį), eilėraštis apie būtį.
Kiek groteskiškai atrodo šiuose žodžiuose deklaruojama gera nuotaika greta paskutinėje eilutėje teigiamos tragikos - įdomios mintys... verčia suklusti...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-17 14:44:30
pasaulio pabaigos nelauk –
niekada jos nebus,
kiekvienam ji atskira.
Kosmosas teisus. Nebent galima sulaukti civilizacijų žūties, bet ne pasaulio pabaigos. Juk tik žmonės sugeba save arba kitus sunaikinti. Geras pavyzdys Šumerų civilizacija arba Majų.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-09-16 23:03:17
Tema rimta. Bet, kaip ir visomis temomis, šia galima kalbėti visaip.
Žaismingai tas vėjas naktyje švilpauja, ir visa kita, bet trukteli egzistencinis šaltis.
Žiū, ruduo kaip gamtos ciklo etapas išneria per žmogaus būklę, kai intensyvėja ryšys su kosmosu... Pusiaunaktis, pusiaukelė, pusamžis, kai pradeda imti viršų dvasia. Lapai (nugyventas laikas, pagaliau ir perkeltine prasme gyvenimo knygos lapai) gi tikri praeities kapai. Rinkti? Galima ir rinkti… turėsi prisiminimų.
Eilutė su kapus pataisyta (įrašyta į), nes šiaip tai koreliacija aš ir kapus kėlė šalutinių interpretacijų (nors irgi į temą. Aš kapus… kaip vėjas išėjo nusišvilpt, taip gamtos vaikas, šauksmo prikeltas. Ar čia nedvelkia senatviniu nerimu? Arba tiesiog kapsi ašara, snarglys…).
Apibendrinant mintį, yra neišvengiamybė, kiekvienam savo, ką padarysi, tenka gyvent toliau. (su nuotaika gera).
Neminint lengvos demagogijos (apie vidurį), eilėraštis apie būtį.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-16 20:20:12
kaip visada sudominot savo mintimis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-16 13:52:01
Kiek groteskiškai atrodo šiuose žodžiuose deklaruojama gera nuotaika greta paskutinėje eilutėje teigiamos tragikos - įdomios mintys... verčia suklusti...