Siekia toli toli, seniai seniai... Gražiai pateikta.
Nevalingai pagalvojau apie „Tai buvo?“ ir dar ne vieną eilėraštį, temą vedantį per vaikystės potyrius, vaiko atmintį, bet čia kitaip.
Pastebėjau (ir nusistebėjau, kaip vietoj) periodiškai kūriniuose paminimą Žalgirį – tame žaliame lauke, neabejoju, ganosi metaforos: ir žalia vaikystė, paženklinta berniukų kautynių, yra ir plačios augimo pievos, tas laimingas juoko kraštas. Vyšniose, atrodo, irgi kabo pažįstama metafora – sieki tų saldžių kraujo lašų… lyg per atmintį, patirtis, sunkumus į pažinimą... (ta proga dar kartą perskaičiau ir „Apie dėsnius“ su vyšniom). Apgavau mirtį – gyvenau… Buvo be klaustuko. Nėra įrodymo rašto, bet prisiminimai ne materija (na, jei išliko kelnės, tai išraiškingesnės jų skylės).
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-11 12:43:01
Originali minčių raiška.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-11 00:33:27
Visai neprastai rimuoji. Minčių neanalizuosiu - va, Pakeleivis tiek pasakė, kad neįterpsi jau nieko :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-09-10 21:37:02
Siekia toli toli, seniai seniai... Gražiai pateikta.
Nevalingai pagalvojau apie „Tai buvo?“ ir dar ne vieną eilėraštį, temą vedantį per vaikystės potyrius, vaiko atmintį, bet čia kitaip.
Pastebėjau (ir nusistebėjau, kaip vietoj) periodiškai kūriniuose paminimą Žalgirį – tame žaliame lauke, neabejoju, ganosi metaforos: ir žalia vaikystė, paženklinta berniukų kautynių, yra ir plačios augimo pievos, tas laimingas juoko kraštas. Vyšniose, atrodo, irgi kabo pažįstama metafora – sieki tų saldžių kraujo lašų… lyg per atmintį, patirtis, sunkumus į pažinimą... (ta proga dar kartą perskaičiau ir „Apie dėsnius“ su vyšniom).
Apgavau mirtį – gyvenau… Buvo be klaustuko. Nėra įrodymo rašto, bet prisiminimai ne materija (na, jei išliko kelnės, tai išraiškingesnės jų skylės).