← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/91506

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-08-23 12:08:13

pasakyk, kur, mieloji, esi,
kai vienatvė – malda ir guodėja.


Puiki lyrika.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-08-23 10:47:11

Labai gražu

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-08-22 20:08:59

kaip taikliai apie atmintį...geriau nepasakysi

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-08-22 20:05:02

Kokios nuostabios eiles sukurtos Jūsų Mūzai. Net pavydas (baltas) prie manęs, kaip kačiukas susirangė.
Kartais žmonės būna artimesni per atstumą negu gyvendami kartu. Būnant kartu aplinka būna pastovi, kuri retsykiais virsta rutina. Per atstumą nebūna rutinos.
Klausiate Mūzos, kur ji dabar yra. Rašote apie griausmą. Juk po perkūnijos seka lietus. Mano manimu dabar Jūsų Mūza savo vienatviškoje celėje lieja ašaras.