Ir aš prisidedu prie sveikintojų. Gerų metų!
Bet savo prakalbą dabar jau kreipiu į kūrinį.
Bitė – dėkingas sutvėrimas, kūrėjui (žmogui) gailestingas. Turbūt reto ji nėra aplankiusi kokia nors forma: su medaus kibirėliu ar šiaip darbo pamokydama, sparneliu krepštelėdama, geldama ir labai įvairiai kitaip. Prisimenu ir jūsiškį „O bitės jau neša medaus“ (pavadinimą reikėtų pasitikslinti) – ten bitė turi kitokį vaidmenį negu šiame kūrinyje.
Čia bitė ryškesnė kaip gamtos (Dievo kūrinijos) atstovė. Kaip ir žmogus, todėl klausimas filosofinis, per jį tikrinamas savas širdies kompasas, tikėjimo radaras paryčių gėloje. Kitaip sakant, priešaušriu (juk būna naktų sutemų, net ir neabsoliutinant, kad jos egzistencinės nuolatinės) – klausimas per bitę siunčiamas Kūrėjui.
Susipažinus su Jūsų kūrinių visuma (tą minėjau), tikėtina, kad autorinės priemonės visos būtinos (pvz., žodyne periodiškai pasikartojantys įausti, įmegzti, kerai, tamsa (naktis) ir šviesa, sakraliniai motyvai irk t.). Nesusipažinus – kai kas atrodo kaip mintį supaprastinantis orientyras (nors ir tai skaitančiam gali būti nesuvokiama).
Nežinau, kaip geriau (skaityti viską ar pavieniui), bet remiuosi savo principu kiek įmanoma pasigilinti.
Taigi, viskas čia tvarkoj, bet liturginis truputėlį nudreskia subtilųjį šydą. Juk ir taip juntama (jeigu jau), kad apmąstomas dvasios gėlimas, skrydis link švitesio, siekiamybė. Na, visgi gaudau pasaulio ošimo (išorė, aplinka) ir liturgijos prasminį ryšį, tad pastaba dangop.
Kaip visada, žymu tai, kad žmogaus vidinis kompasas sukalibruotas šviesos pusėn. Kartais galvoju, ar tai idealistinis variantas, bet kas žino, gal taip yra, tik žmogus ilgai klaidžioja...
Todėl manau (jaučiu), kad per mažą darbininkę-blaivintoją duota abejoti, patirti dilgsnius, susikaupti. Tokia Kūrėjo (to iš aukščiau ir Nerijaus) valia.
Prieš saulėtekį bitės miega, o Jūsų mintys nesugeltos - gražiai išguldytos (t.y. labai gerai, nes
bitė įgėlusi palieka geluonį ir pati miršta, tik iš kur tas liturginis dūzgimas - mano varniška
galva neišmano karr..).Sėkmės pokalbiuose ir su kamanėmis.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-08-14 19:37:07
Ir aš prisidedu prie sveikintojų. Gerų metų!
Bet savo prakalbą dabar jau kreipiu į kūrinį.
Bitė – dėkingas sutvėrimas, kūrėjui (žmogui) gailestingas. Turbūt reto ji nėra aplankiusi kokia nors forma: su medaus kibirėliu ar šiaip darbo pamokydama, sparneliu krepštelėdama, geldama ir labai įvairiai kitaip. Prisimenu ir jūsiškį „O bitės jau neša medaus“ (pavadinimą reikėtų pasitikslinti) – ten bitė turi kitokį vaidmenį negu šiame kūrinyje.
Čia bitė ryškesnė kaip gamtos (Dievo kūrinijos) atstovė. Kaip ir žmogus, todėl klausimas filosofinis, per jį tikrinamas savas širdies kompasas, tikėjimo radaras paryčių gėloje. Kitaip sakant, priešaušriu (juk būna naktų sutemų, net ir neabsoliutinant, kad jos egzistencinės nuolatinės) – klausimas per bitę siunčiamas Kūrėjui.
Susipažinus su Jūsų kūrinių visuma (tą minėjau), tikėtina, kad autorinės priemonės visos būtinos (pvz., žodyne periodiškai pasikartojantys įausti, įmegzti, kerai, tamsa (naktis) ir šviesa, sakraliniai motyvai irk t.). Nesusipažinus – kai kas atrodo kaip mintį supaprastinantis orientyras (nors ir tai skaitančiam gali būti nesuvokiama).
Nežinau, kaip geriau (skaityti viską ar pavieniui), bet remiuosi savo principu kiek įmanoma pasigilinti.
Taigi, viskas čia tvarkoj, bet liturginis truputėlį nudreskia subtilųjį šydą. Juk ir taip juntama (jeigu jau), kad apmąstomas dvasios gėlimas, skrydis link švitesio, siekiamybė. Na, visgi gaudau pasaulio ošimo (išorė, aplinka) ir liturgijos prasminį ryšį, tad pastaba dangop.
Kaip visada, žymu tai, kad žmogaus vidinis kompasas sukalibruotas šviesos pusėn. Kartais galvoju, ar tai idealistinis variantas, bet kas žino, gal taip yra, tik žmogus ilgai klaidžioja...
Todėl manau (jaučiu), kad per mažą darbininkę-blaivintoją duota abejoti, patirti dilgsnius, susikaupti. Tokia Kūrėjo (to iš aukščiau ir Nerijaus) valia.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-08-14 16:40:42
Prieš saulėtekį bitės miega, o Jūsų mintys nesugeltos - gražiai išguldytos (t.y. labai gerai, nes
bitė įgėlusi palieka geluonį ir pati miršta, tik iš kur tas liturginis dūzgimas - mano varniška
galva neišmano karr..).Sėkmės pokalbiuose ir su kamanėmis.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-08-14 13:25:15
Esu aš bitė –
tu žinai,
tad nerymoki per ilgai
ant mano kelio!
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-08-14 10:53:12
Su gimtadieniu, Nerijau! Sėkmės.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-08-14 08:07:02
Klausimas geras :) dūzgimas - taip pat