← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/90954

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-07-04 13:29:11

Bijau ką nors rašyti, bet man patiko,... "- per lietų laimė tikrai nevaikšto"...

Vartotojas (-a): Algmar

Sukurta: 2017-07-04 13:01:29

    Kodėl toliau rimuojasi? – poetinės scholastikos nerimo keliamas klausimas... Nesirimuoja, nes autorė taip pajuto nuotaiką, muziką: pradžioje tą nuotaiką atkuria nevienodos kadencijos, ir tai daug įdomiau čia, negu tikslūs rimai – išties jų nepasigendame. Sklandus perėjimas prie apytikslių rimų nuskamba kaip muzikinė moduliacija, paryškinanti kodą. Tikslūs rimai čia būtų prasčiau, išsišoktų.
      Šis eilėraštis gali pamokyti laisvo eiliavimo.
 
 
 

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-07-04 12:45:45

Lietūs laimei įtakos neturi...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-07-04 00:57:44

Turėčiau pakartoti vakarykštį komentarą. Labai gaila, kad būtent po Jūsų eilėmis, nes vakar kažkas ten suprato, jog iš lempos komentarą rašiau, na, prikibau visai be reikalo. Todėl (va, Jums kliūva antrąsyk iš eilės) paaiškinsiu nesupratusiems.Nesupratusioms, kurios skaitė po dauuuug kartu ir nematė dramblio, nors blusą, jaučiu, kad įžiūrėtų. Nevaikšto/ vienatvė, vieniša/ šviesulį, mylių/ilgesį, nepasiekiamas/ prieblandas nesirimuoja. Gal tai būtų verlibras, bet kodėl toliau rimuojasi normaliai? Atsiprašau, kalbu ką matau. Gal ko nesupratau.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2017-07-03 20:21:09

Tokia bedalė mano vienatvė,
Lyg užgesinus žibantį šviesulį...
Gražus palyginimas. Geras eil.