Yra man čia ir nesuprasto: raides jau kažkiek išsiryškinau, Balsą pripažįstu, o išsiskaidžiusių balsų nesugaudau. Gal ir tas Gražulis čia dėl gražumo?
Bet ir nesvarbu, nes kas kam skirta, tam ir nueis.
O Amenzijai suteiktos galios – ko gero, čia slypi visuotinesnė mintis, tai ir man prieinamesnė.
Pradžioj Archilocho dėka beveik pamaniau, kad bus apie beįsižiebiančią ikilopšinę atmintį, į kurią tiek kartų visaip vykta. Bet šįkart ji dar per toli, žiebiasi labiau polopšinė: per ją eina pažįstami, ProEzija, netgi erezija…
Šiuo atminties budinimo fragmentu, kiek suvokiu, egzistenciškai liūdintieji linkę ir pralinksmėti – kalbėdami, kad dangus gali priartėti prie žemės, o čia jau būna su kuo pabūti, pasikalbėti (įmanoma tiesiogiai, o jei dar ne, kavos galima nusiųsti dausomis). Svarbiausia, kad (jei, kol) yra kam.
Aišku, visa tai pasakyta gražiau – prakalbinti pavyko tą, kuri norėtų būti tarp žmonių. Ji yra – dvasia nužengė, įžengė į dviejų kambarių butą ir bažnyčia veikia ne ką prasčiau negu kad oficialioji, statulų ir kitokių atributų apsupty.
(žinau, koks jausmas apima nuo idėjos nesupratimo, bet neatsiprašau, nes į kažkieno vidinius ar tarpusavio pokalbius įsiterpęs – kaip ūkų atplaiša, išnyksta)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-07-03 13:51:28
Yra man čia ir nesuprasto: raides jau kažkiek išsiryškinau, Balsą pripažįstu, o išsiskaidžiusių balsų nesugaudau. Gal ir tas Gražulis čia dėl gražumo?
Bet ir nesvarbu, nes kas kam skirta, tam ir nueis.
O Amenzijai suteiktos galios – ko gero, čia slypi visuotinesnė mintis, tai ir man prieinamesnė.
Pradžioj Archilocho dėka beveik pamaniau, kad bus apie beįsižiebiančią ikilopšinę atmintį, į kurią tiek kartų visaip vykta. Bet šįkart ji dar per toli, žiebiasi labiau polopšinė: per ją eina pažįstami, ProEzija, netgi erezija…
Šiuo atminties budinimo fragmentu, kiek suvokiu, egzistenciškai liūdintieji linkę ir pralinksmėti – kalbėdami, kad dangus gali priartėti prie žemės, o čia jau būna su kuo pabūti, pasikalbėti (įmanoma tiesiogiai, o jei dar ne, kavos galima nusiųsti dausomis). Svarbiausia, kad (jei, kol) yra kam.
Aišku, visa tai pasakyta gražiau – prakalbinti pavyko tą, kuri norėtų būti tarp žmonių. Ji yra – dvasia nužengė, įžengė į dviejų kambarių butą ir bažnyčia veikia ne ką prasčiau negu kad oficialioji, statulų ir kitokių atributų apsupty.
(žinau, koks jausmas apima nuo idėjos nesupratimo, bet neatsiprašau, nes į kažkieno vidinius ar tarpusavio pokalbius įsiterpęs – kaip ūkų atplaiša, išnyksta)