Tikrai temų galima išskirti gana daug.
Viena iš jų – Raštu čia stebuklus daryti / Iš ritmo vien galiu ašai – jaunatviškas tempas (citius, altius, fortius), nuotykiai, net blaivybė panaši į taraną.

Gražus tonacijos perėjimas ties  Iš džiaugsmo skeldi urvo sienos.
 
Keista ar ne, bet džiugus, galimybių pilnas polėkis (pozityvas) tuo pačiu (paraleliai) skamba ir kaip ironija to atžvilgiu... nesgi kokie platūs polėkio grybšniai – su kentaurais, deivėm, deglais, troliais... na, tegul tai švelni, atlaidi ironijėlė kaip viešnia, turinti teisę pasirodyti visur...
 
Pradžios nebeįgrys – variantas įmanomas, jei būtų kas susiję su (į)grindimu, bet to atspalvio nejaučiu, taigi lieka nebeįgris (gristi, grysta, gris).
Eilėraščio tai nekeičia. Yra Puota – švęsti tai švęsti. Uždaras išsiveržia, pasaulis ūžauja... (o čia vien per apkabinamas miglas ir pražydusį nerimą galima vesti naują labai gražią temą...).
Komentaras gan siauras, palyginti su eilėraščiu, betgi suvokimo kryptis turbūt šviečiasi.