← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/90723

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-06-15 21:28:37

Reikėjo išmokti suvokti, kad tai, kas vyksta, tai nei filosofija, nei fantazija. Realybė dvasioje tokia pat reali, kaip ir išplėštas kalendoriaus lapelis, bet peizažas jos dažniau pranoksta sapnų realybę.
Tai atrodo kaip esminė gairė.
Visuma gi persunkta nuolat kontempliuojamų rūpimybių: dieviškojo paveikslo, savęs kaip keliauninko jame. Čia ir karietos avarija, ir dingimas (turbūt Bermuduose), viltingi šipuliai kažkur netoliese, ir lapelis, vienas iš daugybės, plevenantis gan sudėtingais, ilgo vedžiojimo lankstais.
Ačiū Dievui, pasigirsta Balsas.
Nors kas paties girdima, kito gali ir nepasiekti, bet gal užtenka to, kad tas kitas apskritai pagauna Balso vibraciją (pripažįsta jo vaidmenį šiuose slėpiniuose).
 
Kai kas girdėta, kad ir eilutės apie nuleistas vėliavas, apie ne staugti atėjau. Bet gal tik vaidenasi, o jei ir ne, žvaigždžių ūkuose pasikartojimai neišvengiami.
Į pabaigą girdėjimą pagerina labiau atkutusi Poe – visu gražumu pasirodo karieta-Žuvis, andainykštė emigracija verčiasi atvirkščiai, virsta imigracija... nors pastarąjį faktą, kaip ir viską, per ką čia keliauta, pagauti ir kažkokio komentaro žodžiu įforminti sunku ir net nereikia... tai laisvieji plaukiojimai, priartėjimai, nutolimai.