kokie geri norai...super eilius

Kaip visuomet – stebinat

Sunkoka suvokti esmę; yra tep lep, neaiškumų (kai kas nurodyta komentaro pab.).

Eurovizijai ši marga vizija gal ir tinka, negaliu įvertinti (aš lūzeris).
Bet, drįstu manyti, visumoje yra kažkas apie laikyseną, ryškinant politinį-moralinį motyvą (Euro, Lietuva).
Trupinius nuo grindų valgo kas? Tas, kas nosimi akėja. Nacionalinis (nusižeminęs) paršas. Gali būt neblaivus, bet, atrodo, čia kitaip besikankinantis. Turi širdies (svarbu liaudis, gaila išperų vaikučių). Ir noras yra. Noras parašyti eilėraštį.
Tarakonai kaip besidauginantis nerimas. Jei eilėraštis kaip pastanga apskritai, ponai tarakonai įgauna kitą prasmę.
Prieš Euro(viziją) (europinę ataką) atsilaikyta vidinių resursų dėka.
 
Painu: tarakonų, tarakono, su tuo kliovimusi savimi irgi... tas vyksta nuo pradžių, kodėl ir vėl? Kūčios (šv.gimimas) tebūnie, bet Jubiliejinės ką reiškia? Pergalę?

Nėra viso to Auto(vizijoje)? Nieko, ir kuriant, ir komentuojant pripainiojama dar ne tokios poezijos...
 

Netaupyk, teisingai... Ir širdį pasitikrink. Juk nerūkai, tikiuosi, ir ankstyvas kraujagyslių užkalkėjimas neprasidėjo?

Labai prastai, mokytis mokytis ir dar kartą mokytis, Indowsai Windowsai