Kalbant be užuominų  (oi geras... ir pan. nieko nepasakymų), gal būtų įdomu, kaip supratau šį kūrinį?
Sunkiai. Na bet ko norėt, Misterija.
 
Prošvaistės būtų šios:
- Socialinis lygmuo su dėdėm-kiaulėm. Paėdę, o kažkas neramina vis tiek.
- Įvairiai skleidžiasi žydėjimas. Kokie gražūs (poetiški) Gyvybės (pažinimo) medis ir bąlanti Ieva... ji kaip jaunystė, sunkiai bepasiekiama... viltys ir troškimai pavytę...
- Norom ar nenorom, bet pinasi tautiniai (kažkiek ir folkloriniai), tikėjimo (kažkiek ir religiniai) motyvai (man rodos, tad ir žegnojuos, kad jie vienaip ar kitaip įrašyti į visą kūrybą).

Taigi, koks bebūtų čia Pavasaris, jis sunkiai skinasi kelią. Tuščių kukavimų, nusivylimo, vėsos atmosfera. Vis dėlto ausis viltinga. Skatina smegenų darbą, aktyvina kraujotaką (tuo ir gyvybę).
(Socialines ėdžias galima pritaikyti ir virtualiai).

Labiausiai pabaiga patiko. Ne, savame stiliuje čia viskas, super, bet santa klauso :)))

Vykusi misterija...

Daug ir stipriai. Su misterijai būdingais bruožais. 
O nuo misterijos per žingsnį iki isterijos :)